Sušilus orams vis dažniau automobiliuose bei gyvenamosiose patalpose įsijungiame oro kondicionierius. Karštą vasaros dieną jie ne tik atgaivina, bet ir gali tapti peršalimo ligų sukėlėjais. Nuo karščio kondicionuotu oru besiginantys žmonės neretai peršąla ir užkimsta, suserga gerklės ar net plaučių uždegimu. Tiesa ar prasimanymas, kad dvidešimtojo amžiaus technikos stebuklu vadinamas oro kondicionierius kenkia žmogaus sveikatai? Visuomenės sveikatos saugos specialistai tvirtina, kad daugiausia problemų kyla dėl nemokėjimo tinkamai naudotis šiuo įrenginiu. Ypač svarbu vengti didelio temperatūrų kontrasto tarp kondicionuoto oro automobilyje ar patalpose ir lauko oro temperatūros. Didžiausias leistinas lauko ir automobilio/patalpos oro temperatūros svyravimas turėtų būti ne didesnis nei 6-8...

Perfrazuojant galima būtų retoriškai paklausti - o kas padaro meilę amžina? Vienas dalykų, apsaugančių meilę nuo laiko poveikio, gali būti meilės išsižadėjimas. Skamba paradoksaliai, bet tame slypi daug tiesos. Visų pirma, pats, savo noru, žmogus niekada neišsižadės meilės, tačiau kartais taip pasielgti priverčia aplinkybės. Vien todėl, kad tai nėra laisvas žmogaus pasirinkimas, jis atsisako mylimo žmogaus ne todėl, kad nustojo jį mylėti. Atsižadėta meilė vis tiek lieka meilė, ir dažnai šis jausmas būna puoselėjamas net gi dar labiau. Tokia susiklosčiusi situacija lemia, kad meilė yra idealizuojama ir ji tampa amžina, nes nei laikas, nei kiti veiksniai negali daryti įtakos tam...

Visi vaikai yra unikalios ir nepakartojamos asmenybės. Vaikų darželyje, grupės veikla, kurioje dalyvauja vaikai, skiriama asmenybės tobulėjimui bei plėtotei. Joje ugdosi saviraiška, vaikai atsiskleidžia kaip kūrybiškos asmenybės. Vaikų darželis lyg antrieji namai, kuriuose mažieji žmogučiai praleidžia ištisas dienas. Čia vaikai mokosi skirti kas yra gera ir kas bloga, čia jie ugdosi, žaidžia, ilsisi, gyvena dideliame triukšmingame kolektyve. Darželyje vyksta įvairi veikla, užsiėmimai, tačiau vaikams greitai viskas nusibosta, jie nenustygsta, nori vis naujos veiklos. Vaidyba, įvairios lėlės geriausias ir veiksmingiausias būdas, priemonė sudominti vaikus, patraukti jų dėmesį. Vaikams patinka, kai jų grupėje svečiuojasi pamėgtų pasakų herojai (kiškis-piškis, meškiukas-rudnosiukas, katinėlis-rainakėlis…), lėlės, mėgstamiausi...

2012 m. rugsėjo 3 dieną Fabijoniškių "Namų darželyje" pradėjo veikti pradinė mokykla "Pažinimo medis! Kuo unikalūs "Namų darželiai"?: Vaikų poreikiams pritaikyta erdvė: namai pilnai rekonstruoti, su atskiru kiemu; įrengime naudotos ekologiškos, natūralios medžiagos, dauguma žaislų gaminti mūsų pačių rankomis. Grupės nedidelės, jaukios, sukurta šviesi, šilta namų aplinka. Daug judame, būname gryname ore, sveikai maitinamės, gyvename ir galvojame; Unikali ugdymo metodika. Laikomės humanistinės pedagogikos principų, esame artimi skandinaviškai intuityviosios pedagogikos linijai, naudojame daug valdorfo metodikos elementų. Laikomės bendrų vertybių ir požiūrio į vaiką, tačiau kiekviena grupė unikali, dirba pagal savo programą, sukurtą tos grupės auklėtojų ir pritaikytą vaikų amžiui ir poreikiams;...

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t. y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame. Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos - tiek sakytinės, tiek rašytinės. Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų –...

Lietuvių kalbos žodynas kito ne todėl, kad keitėsi pats gyvenimas, o tarsi priverstinai. Pirmasis tokio priverstinio keitimosi laikotarpis buvo XVIII a., kai per lenkiškus dvarus ir bažnyčią į liaudies šnekamąją kalbą plūdo tik aplietuvinti lenkiški žodžiai. Antrasis laikotarpis – okupacijos. Tai ir XIX a.-XX a. pr., kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai, ir 1940-1990 m., kai mūsų Tėvynė buvo pavergta. Ir dabar, nors gyvename nepriklausomoje valstybėje, mūsų kalbą teršia svetimi žodžiai ir konstrukcijos. Dažniausiai tai angliški verslo ir kompiuterijos srities žodžiai: menedžeris „vadybininkas“, ofisas „įstaiga“, failas „byla“. Tai – barbarizmai. Tiksliau – nevartotinos naujosios svetimybės. Žodžiai hamburgeris, čipsai, dartai, hotdogas, miusli,...

Pastebima, jog ne viena įmonė, kavinė ar viešbutis savo pavadinimui parenka ne gražų lietuvišką, o kitos kalbos žodį arba sunkiai suprantamą jų junginį. Tarkim, viešbutis „Klaipėda“, kurį prieš porą metų nuspręsta pervadinti suprantamiau užsieniečiams, tapo „Amberton Klaipėda“. „Vakarinė Palanga“ pasidomėjo, ar šiai tendencijai pasiduoda ir mūsų kurorto įstaigos. Kai kurių kurorto įstaigų savininkai nepaiso vis augančios svetimžodžių pavadinimų tendencijos ir demonstruoja išmonę gražiais lietuviškais savo verslo vardais. Tarkim, viešbučio „Vanagupė“ registratūros vadovė Rasa Grabytė pasakojo, kad šis pavadinimas kilęs iš seno vietovardžio. Pasak jos, dabartinės Vanagupės gatvės vietoje kažkada tekėjo upė, kuri vėliau išdžiūvo ir ten įsikūręs vanagas. Taigi pavadinimas...

Stovykla "JUNOST" įsikūrusi Kryme, 6 km nuo Eupatorijos kurorto. Stovyklos teritorija didelė, puikiai įrengta, apsupta žalumos ir gėlynų. Stovyklai priklauso platus smėlio paplūdimys su įrengtomis pavėsinėmis ir gėlo vandens dušais. Smėlėtas jūros dugnas lėtai gilėja, tai ypač svarbu mokantis plaukti, prižiūrint ir padedant instruktoriams. Stovykla skirta poilsiaujančiam jaunimui (iki 650 vietų). Oras šiame regione turi gydomųjų savybių – yra prisotintas ozono, bromo, natrio chlorido, kalcio, magnio, jodo bei mineralinių druskų. Kasdieninės maudynės ir sveikas oras geriausias poilsis vaikams. Turininga vaikų poilsį organizuoja patyrę vietiniai vadovai. Rengiamos sportines varžybos, estafetės, dainų ir šokių konkursai. Stovykloje veikia biblioteka, vaikų kavinė,...

Draugystės esmė ir metafizinė prigimtis yra prigimtinės žmogaus meilės galios išsivystymas į dvasinę meilę — mylėti ir būti kito mylimam gera darančia ir vienijančia meile. Draugystė prigimtinėje srityje yra aukščiausia žmonių santykiavimo forma. Ji siekia abipusio gyvenimo ir didžiųjų dvasinių vertybių pasidalinimo, jomis pasikeitimo ir abipusės pažangos, siekiant gėrio. Ji remiasi abiejų laisvu vienas kito pasirinkimu ir pritarimu. Ji reikalauja visiškos abipusės meilės ne dėl ko kito, bet vien dėl paties draugo. Žmonės žodį "draugas” paprastai vartoja plačia prasme, kaip mokslo, vargo, ginklo draugas, kaip bičiulis, bendrininkas, kompanionas. Siauresne, tikrąja prasme sakome: tikras draugas, tikra draugystė, gyvenimo draugas, širdies draugas...

Nėra pasaulyje tokios kalbos ar jos tarmės, kurios žodynas būtų visiškai grynas, kurioje nebūtų svetimos kilmės, t. y. iš kitų kalbų ar per jas atėjusių žodžių. Tokios grynos, nuo kitų, ypač kaimyninių, kalbų „atsiskyrusios“ kalbos ir negali būti, nes apskritai nėra nekintančios kalbos. Kalbos kitimas pirmiausia atsispindi žodyne. Žodžiai iš tikrųjų keičiasi daug greičiau, negu garsai ar žodžių dalys (galūnės, priesagos ar pan.). Taip yra ne tik dėl žodžių reikšmės kitimo, jos susiaurėjimo ar prasiplėtimo, ne tik dėl nuolatinės archaizmų ir naujadarų „apytakos“, bet ir dėl to, kad, užsimezgus artimesniems ryšiams tarp kaimyninių kalbų, žodžiai perimami iš vienos kalbos į...