Mums puikiai žinoma, ko reikia visiems vyrams. Sekso, sekso ir dar kartą sekso. O štai savo troškimuose niekaip nesusigaudom. Apie moteriškas išdavystes visiškai atvirai – žurnalas „Elle“. Sutikite, pavydėti – negerai, o jau pavydėti vyrams – tuo labiau. Bet reikia pripažinti, kad neištikimybės klausimais yra iš jų ko pasimokyti. Beje, turime omenyje ne kiekybinius rodiklius, bet patį elgesį. Kad ir kaip badytų akį žodis „teisingai“ šiame kontekste, bet jei vyriškiai ir eina į kairę, tai daugumoje atvejų daro tai teisingai. Pripažinę kaip faktą,...
"Esu vedęs jau 15 metų, turime du vaikus. Visą tą laiką buvau ištikimas žmonai, nors kaip ir kiekvienam vyrui norisi patirti kažką nauja. Kartais jaučiu kitų moterų dėmesį, bet kai santykiai prieina tą ribą, apima kaltės jausmas ir atstumiu svetimą moterį. Viena jų net paklausė, ar viskas gerai tavo vyriškumui. Su žmona myliuosi beveik kasdien, abiem mums patinka įvairūs žaidimai. Kaip peržengti tą ribą ir pabandyti su kitomis moterimis? Ačiū, Rimas." Sveikas, Rimai. Tikrai nepamokysiu tavęs, kaip tau peržengti šią ribą. Manau, kad...
Kas yra neištikimybė? Atsakyti į šį klausimą ne taip paparasta: vieni neranda sau vietos susapnavę erotinį sapną, kiti po audringos nakties pabunda nekalti lyg kūdikiai… Patyrinėkime kintamą „ištikimybės“ sąvoką istorijoje, kultūroje ir atskirų žmonių gyvenimuose. Pamenate sceną, kur miuziklo „Čikaga“ herojė teisme prisipažįsta turėjusi keletą meilužių. „Iš mano vyro lovoje nieko gero. Ir, be to, aš su jais tik miegojau, mes niekada nevakarieniavome! Ar gi tai galima vadinti neištikimybe?“ Pati to nežinodama, naivioji Roksi uždavė vieną iš pačių paslaptingiausių būties klausimų. Nuo ko...
Štai ir pildosi mūsų žodžiai, kai sakome kaip greitai bėga laikas. Jis tikrai nieko nelaukia! Mes kartais palaukiame vieni kitu, o laikas nieko nelaukia, net ponų J. Šiame pokalėdiniame laike, labai norėčiau prabilti apie tikėjimą ir ištikimybę. Apie tikinčio žmogaus ištikimybę. Ištikimybė yra teigiama, labai patraukli sąvoka, mes didžiuojamės ištikimais draugais, ištikimomis šeimomis ir pan. Beje abu žodžiai – „tikėjimas“ ir „ištikimybė“, jei pastebėsit yra bendrašakniai. Ar ištikimybei būdingas religinis atspalvis? Taip ir yra. Tada, kai yra gilus tikėjimas, visada esti ir ištikimybė....
Iš esmės visos neištikimybės istorijos panašios. Skiriasi tik konkrečios aplinkybės. O siužetai rutuliojasi ta pačia linija. Bendras vardiklis - santykių krachas, džiaugsmo ir kančių šaltinis. Savo naujoje knygoje "Išdavystė" psichologė psichoterapeutė Roberta Džomi rašo: "Kai mes nutraukiame nuo inkaro savo gyvenimą ir perduodame jį į kito žmogaus rankas, turime atsiminti, kad tokiu būdu galbūt dedame pagrindus galimam nusivylimui. Išdavystės nutinka tik tada, kai žmonės myli, bet neįmanoma pamilti nerizikuojant būti išduotam". Paskutiniais duomenimis, Italijoje 7 iš 10 vyrų yra neištikimi. Nemažai ir tokių...
Atsirado norinčiųjų priminti Lietuvai apie skaistybę, todėl išleista iš vokiečių kalbos išversta knygelė apie italų mergaitę Mariją Goreti, tapusią kankine dėl skaistybės ir paskelbta šventąja . Knygelę išvertė Marija Mėlinauskaitė ir Aleksandra Bubelytė (apie jas neseniai "XXI amžiuje" rašyta), leidimu pasirūpino ses. Benvenuta - Ada Urbonaitė. Pagyrimo žodis vertėjoms ir leidėjai - jos dirba šiais laikais mažiau įprastą darbą negu daugelis. Daugelis iš mūsų dabar skubame rašyti ir išspausdinti savo knygas, ir jas pardavinėjame. Tokiame fone maloniai keista, kad kažkas dar randa ir...
Tradicinis lietuvaitės įvaizdis - tai geltonkasė, pasidabinusi karoliais mergina. Skirtingai nei kitus istorinius stereotipus, šį labai lengvai galime datuoti. Viskas prasidėjo nuo vieno eilėraščio. „Su savo darbo marškiniais dėvėjo/ trumpą rainuotą sijoną turėjo/ ant geltų kasų rūtų vainikelį/ ant balto kaklo gintaro šilelį" - šis Silvestro Valiūno eilėraštis, parašytas XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, suformavo tradicinį lietuvaitės vaizdinį. „Iš tiesų XIX a. pab.- XX a. pr. niekas nežinojo nei S. Valiūno, nei kad tai yra autorinis eilėraštis, bet beveik kiekviena lietuvė tą pasakojimą apie...
Aš noriu atskleisti jums paslaptį. Tai yra tai, kuo aš labai didžiuojuosi, ir tuo pačiu tai, ko aš gėdijuosi. Tai yra tai, ką reiškia būti vyru ir tokiu nebūti. Tai apibūdina, kas aš esu ir kas nesu. Tai dichotomija, kurią net man sunku suprasti. Mano paslaptis yra beveik ketvirčio amžiaus senumo - aš visada buvau ištikimas. Nors geidžiau daugelio moterų, niekada nei su viena iš jų nemiegojau, niekada nebučiavau nei vienų bučinio ištroškusių lūpų. Aš pasiturintis. Aš geros fizinės formos. Aš gražiai rengiuosi...
Yra žinomas faktas, kurį ypač gerai suvokia vedusios poros, kad ištikimybė ir meilė - tai du pilioriai, ant kurių laikosi šeimyninis gyvenimas. Abu pilioriai yra lygiai svarbūs santuokiniame gyvenime. Kai jie sugriūva, šeimyninis gyvenimas virsta pragaru. Mūsų žmogiškasis trūkumas yra tas, kad mes tuos du piliorius stengiamės pakeisti kitais, sukurtais žmogaus ir turinčiais daug defektų. Mūsų protas yra „išplautas" klaidingos ištikimybės ir bendradarbiavimo santuokoje idėjos. Dešimtmečiais visuomenei teigiama, kad santuoka daugiau nebėra sudaroma visam gyvenimui. Iš esmės klaidingos ir keliančios įtampą idėjos dabar...
