Meilė - kas ji?... Gal jos nėra?... Tikriausiai nėra... Žmonės šią sąvoką išgalvojo... Nebetikiu, kad yra toks dalykas kaip meilė... O jei ir yra tai nelemta man būti mylimai... Aš myliu, bet manęs niekas nemyli... Noriu pajusti ką reiškia būti mylimai.... Įdomu koks tai jausmas... Turbūt labai gera kai tave myli... Taip norėčiau kad mano širdį užlietų: pilnaties, nuoširdumo, meilės jausmai... Tapau mumija kuri nieko nebejaučia išskyrus liūdesį, skausmą, vienatvę... Noriu užmigti ir nebepabusti... Nebenoriu egzistuoti ... Noriu gyventi, bet...

Myliu, Myliu, myliu, myliu, myliu, myliu galiu tai kartoti visada ir sakant myliu vis užpuola kitoks jausmas... Jausmas kurį pasakyti galiu pasakydama myliu... Paimu tuščią baltą popieriaus lapą ir rašau... Rašau pati nežinodama kodėl, tiesiog drebančios rankos ir širdies gilūs atodūsiai diktuoja žodžius. Kas pasakytų, kad gyvenimas nesudėtingas ir nepainus? Kiekvienas žmogus turi savo istorijas, tačiau aš taip pat galiu papasakoti nepaprastą istoriją. Tai nenurašyti žodžiai, ne eilėraštis padailintas įvairiomis metaforomis, o tikra gyvenimiška pilna jausmų istorija. Prieš pasakojant norėčiau...

Labas, žinai, būna tokių momentų, kai pasiilgsti kažko nepažinto... šiandien pasiilgau tavęs.... o gal greičiau nieko... ir nejaučiu dar to, tarsi per dilgėles einant basomis, jausmo... to jausmo, kai niekas nepalietė, o tau kūnu bėga tokie šiurpuliukai, tarsi tave kas iš tiesų liestų, bet nebūtų tavo.... gal taip visą gyvenimą ir ilgesiuos kažko svajoto, bet nesant tikro... galbūt mintimis kursiu romantikos gaidas, o realybės kaukėje nemirktelsiu nė vienu jausmu.... kaip ir šiandien žengiant prieš visuomenę, veide sustingęs šaltis ir abejingumas...

Prisimenu ta nuostabų žvaigždėtą vakarą, kai mes buvome kartu. Aš sėdėjau šalia tavęs, o tu šalia manęs. Mes žiūrėjome vienas į kitą. Kvėpavome vienas kitam i veidą. Alsavome aistra. Buvo nuostabu. Tu taip lėtai palietei mano kūną, tą akimirką aš lyg sustingau, pasidariau lyg akmuo. Tavo švelni ranka lietė mano įkaitusį kūną, lietė nugarą. Tavo ranka bėgiojo man po visą odą. Vėliau tu palietei mano koją. Ją glostei labai švelniai, lyg bijodamas, kad galiu sudužti kaip krištolas į smulkius nesurenkamus...

Gyvenime mano... meile mano... mano vizija, iliuzija, tikėjime... kodėl...? Parašyta viena neatsargi sms, vėliau susižavėjimas, dar vėliau meilė, didžiulė meilė griaunanti taisykles, sienas... leidžianti kvėpuoti, mąstyti, gyventi... Bet, tavo šeima... mano šeima... mes susikūrėm mažą gyvenimą, pasaulį, kuriame buvai tu, aš ir mūsų meilė - gili gili, spalvota, kvepianti... Mes nelietėm tavo šeimos, nelietėm mano šeimos, gyvenom dvigubus gyvenimus. Giliai širdyje įstrigę tavo žodžiai "Mieloji, ar tu tikrai nori turėti mano vaikelį?" liks manyje amžiams. Tai nebuvo netyčia, buvo apgalvotas,...

Meilė yra būsena. Ji yra pastovi ir amžina. Meilė yra sąmonės išraiška - būsena. Meilė yra visur, ji - pasaulio pagrindas, kaip ir visos Kūrinijos. Iš jos gimsta Grožis, kurį matome, Išmintis, kurią įgyjame ir Laisvė, kurioje matome Meilę. Meilė niekada nesibaigia, niekada ir niekur nedingsta, tačiau nevaldomas protas ne akimirkai nebūna be veiklos ir pastoviai kuria chaoso principu. Protas paima ir suasmenina, sukoncentruoja žmogaus mintis į konkretų objektą, jį išskirdamas iš kitų. Pvz.: Jūs mylite gamtą ir visa jos...

Dviejų žmonių polėkiai, ir visai nesvarbu, kokie šių žmonių vardai. Ar suklysiu juos pavadinus mylimaisiais? Žodžiai - žmonių kalba. Ir kartą sumanyti, ištarti ar parašyti, jie tampa visų žmonių - nes visi mes esame susiję. Šekspyras vienoje savo komedijų „As you like it" rašė apie Septynis žmogaus amžius (Seven ages of man). Šiame monologe žmogaus gyvenimas lyginamas su scena, kurioje žmogus lyg aktorius atlieka įvairius gyvenimo vaidmenis, suskirstytus pagal jo amžių. Pirmasis - kūdikystė, antrasis - vaikystė, trečiasis - paauglystė,...

Nusprendžiau papasakoti mūsų meilės istoriją. Meilės istoriją pilną meilės, draugystės, supratingumo, užuojautos ir dėmesio... Šis pasakojimas nebus graudi meilės istorija su nelaiminga pabaiga. Kažkodėl žmonės įpratę pasakoti savąsias meilės istorijas tik tada, kai viskas baigiasi labai graudžiai. O ši istorija dar nesibaigė, ji dar tęsiasi... Kažkas yra pasakęs, kad meilė gali išsivystyti iš draugystės. Aš tais žodžiais netikėjau, kol to nepajutau savo kailiu... Viskas prasidėjo nuo to, kai pradėjome eiti į vieną klasę. Kaip dabar jis man pasakoja į mane...

Vyrai nebejuosia žmonų skaistybės diržais su geležiniais užraktais. Civilizuotame pasaulyje lyčių draugystė tapo įprasta kaip dienos šviesa. Bet ateina naktis. Ką veikti draugams sutemus? Ir ar tai - tik draugystė? Prisipažinkime: ne džiaugsmo kibirkštėlės sušvyti akyse, pamačius savo vyrą su kita moterimi. Kas ji? Ką veikia kartu? Kas tarp jų vyksta? Lyg katino letena grybšteli širdį. Santykių specialistai sako: vyro ir moters draugystė įmanoma. Juk ne viduramžiai! O paskui patikslina: bet seksualinis potraukis egzistuoja net tarp gerų draugų. „Draugystė be...

Sėdžiu viena kambaryje ir galvoju... Kad ir kaip toli aš būčiau nuo Tavęs ar Tu nuo manęs - aš niekada Tavęs nepamiršiu ir visada Tave mylėsiu... Antrasis sakinys skamba taip banaliai, tarsi iš kokios nors muilo operos. Bet juk jos ir kuriamos remiantis realiu gyvenimu! Mano mažas gyvenimėlis - kaip ta muilo opera... Mūsų meilė prasidėjo ne ypatingai gražiai. Bet laiką atgal atsukti vis tiek norėčiau... mums tuomet abiem buvo po aštuoniolika. Aš savo namuose, sode skyniausi raudonuosius serbentus (juk...