Vedose aprašytos 6 Vyro pareigos Žmonai: 1. Aprūpinti ir išlaikyti; 2. Dovanoti/pirkti rūbus ir papuošalus ir mokėti juos tinkamai pateikti,…
1. Informacijos valdymas ir sklaida. Šiuolaikiniame Pasaulyje vis daugiau reikšmės įgyja, kas valdo informacijos srautus ir kaip sugeba ja naudotis…
Turbūt ne vienas pažįstame šeimų, kur vyras ir moteris gyvena kartu ir augina vaikus – kartais net ne po vieną. Gyventi neregistruojant civilinės partnerystės ar be bažnytinės santuokos jau tapo norma. Ilgus metus kartu gyvenančios ir vaikų susilaukusios poros praktiškai yra šeimos. Tačiau teoriškai, ir tai yra vieša paslaptis, nemažai taip gyvenančių moterų oficialiai save vadina vienišomis motinomis. Tokie „praktiškai šeimų, teoriškai – ne“ dariniai gana dažni tarp Anglijoje gyvenančių jaunesnės kartos žmonių. Ne išimtis ir lietuvių poros. Kodėl taip yra? Ar dėl to, kad santuoka šiuolaikiniame pasaulyje nebeteko prasmės? Ar visgi priežastys daug paprastesnės – tai lengvatos ir pašalpos, kurios vienišoms mamoms gerokai didesnės, negu toms, kurios gyvena santuokoje ar su gyvenimo partneriu? Gal kai kas dar atsimena Antano Vienuolio apsakymą „Paskenduolė“ apie nėščią merginą, kuri išvaryta iš darbo, likusi be jokio pragyvenimo šaltinio, pasmerkta tėvo ir neištvėrusi kaimo patyčių, nusiskandina. Dabar ši istorija skamba kaip neįtikėtina seniena. Šiandien būti vieniša mama, ypač tokioje šalyje kaip JK, yra ne tik priimtina moraline prasme, bet kai kam ir finansiškai patraukli galimybė.
„Mamyčių klubo“ forume, skyrelyje „Klausk teisininko“ viena mamytė klausia: “Viena auginu 2 metų vaiką. Gimimo liudijime tėvas įrašytas, bet jis vaiko nei mato, nei lanko. Per teismą prisiteisiau alimentus, bet jis jų nemoka, tad perduotas antstoliams. Iš vaikų išlaikymo fondo gaunu 195 lt. Ar man priklausytų kokia lengvata už vaikučio darželio mokestį? O gal aš formaliai nesu vieniša mama?“ Konsultuoja teisininkas Aurimas Petrauskis: Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr.1170 užmokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) mažinamas 50 procentų, jeigu: vaikas (vaikai) turi tik vieną iš tėvų; šeima augina tris ir daugiau vaikų; tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą; vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.
Netyčia atradau labai šaunios mamos palaikymo žodžius ir surašytus vertingus praktinius patarimus kitai, būsimai vienišai mamai, kuri šiuo metu yra šviežiai kepta emigrantė Anglijoje. Ką reikia daryti, kur kreiptis ir apskritai kaip galima palengvinti vienišos motinystės naštą, kad ir vaikeliui, ir pačiai mamai būtų gerai. Gal kam pravers. Kalba netaisyta: Šiek tiek praktinių patarimų: jums, kaip vienišai mamytei priklauso išmokos, lengvatos ir nuolaidos visokiausios. Šiuo metu jau galit kreiptis del working tax benefit’u, nes kaip minėjot dirbat fabrike, alga galbūt standartinis minimumas. Nėštumo ir gimdymo atostogų stenkitės išeiti kuo vėliau, jei įmanoma – turėsit daugiau laiko paauginti vaikelį jam gimus. Darbe darbo sunkaus duoti negali :nestuke tad temkit kuo ilgiau. Dėl būsto – jau dabar galit kreiptis dėl house benefit’u – dengs nuoma, kartais ir beveik visu šimtu procentų. Gimus vaikiukui, galit toliau gaut nuomos paramą, arba imti council būstą, bet jūsų vietoj labiau rinkčiaus nuomos paramą, nes būstai socialiniai nelabai kokie būna, na lietuviški bendrabučiai… nebent būtų koks naujos statybos namukas. Tik tiek, kad tas butukas jau būtų kaip ir jūsų (nebent ženkliai išaugtų pajamos) – daugiau laisvių tvarkytis kaip norisi ir didėjant pajamom, jo nuoma liktų ta pati, kai tuo tarpu house benefitai didėjant pajamoms mažina ir kompensuojamą sumą. Kreipkitės dėl vienkartinės išmokos 500 svarų ir nebežinau, bet tikiuos nepanaikino ir tos 200 svarų išmokos kiekvienai nėštukei (čia jau midwife duos formą).
January Jones nelengva – ji viena augina naujagimį ir intensyviai filmuojasi populiariame seriale. Tačiau aktorės figūra vėl nuostabi, o darbas padeda būti geresne motina. „Reklamos vilkų“ („Mad Men“) žvaigždė January Jones neslepia, kad būti vieniša mama – sunku. Tačiau 34 metų aktorė jau atgavo ankstesnes formas, o savo pribloškiamą figūrą po gimdymo aiškina tuo, kad rūpinantis pusės metų sūnumi Xanderu Dane’u darbotvarkė labai įtempta.
Nebesusišneku su sūnumi. Viską suprantu, kad paauglystė sunkus amžius, na, bet ne tiek. Drasko akis, atsikalbinėja, kad ir ką bepasakyčiau. O svarbiausia, kad ir su tėvu nesiskaito. Ir geruoju, ir piktuoju bandau kalbėtis, o jis kaip kurčias. Bandžiau prikalbinti nueiti pas psichologą. Be šansų. Tik pasišaipė ir tiek. Kaip man elgtis? Psichologė Irena Ramoškaitė: Paauglių tėvai neretai skundžiasi atžariu atžalų elgesiu, per grubia kalba, vis dažniau pasitaikančiu melu ar iš viso nereagavimu į jų pastabas ar prašymus. Sociologinių tyrimų duomenimis, iš visų paauglių auklėjimo sunkumų būtent šie yra paplitę labiausiai. Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo “suaugimo” išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis “jau didelis”.
Širdies infarktas, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis, insultas ar vėžys – visus šiuos sveikatos sutrikimus ir daugelį kitų gali sukelti lakiųjų organinių cheminių medžiagų naudojimas ar žolių mišinių vartojimas ne pagal paskirtį. Tačiau jaunimas linkęs juos bandyti ir nuodijasi, negalvodamas apie pasekmes sveikatai. Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės jau yra uždraudęs tam tikrų medžiagų patekimą į rinką ir siekia apriboti keleto naujų platinimą. Kasmet rinkoje atsiranda 1-2 tūkst. naujų cheminių medžiagų. Skatinant jas vartoti ne pagal paskirtį, keliama rimta grėsmė žmonių sveikatai. Cheminių medžiagų, dar vadinamų „buzais”, „poperiais”, „niochais”, uostymas yra tapęs paauglystės problema. Tiek internete, tiek parduotuvėse šios medžiagos pristatomos ir parduodamos kaip kambarių oro gaivikliai, dezodorantai bei odinių dirbinių valikliai. Kaip teigia Narkotikų kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė, Lietuva nesiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Ir jeigu jaunimas kažką naujo svaiginimuisi išbando kitur, dažniausiai panašūs pranešimai pasirodo ir mūsų šalyje. „Šiuo metu dedama labai daug pastangų, kad tų medžiagų, kurias jaunimas vartoja svaiginimuisi, platinimas rinkoje būtų griežtai kontroliuojamas. Turiu omenyje augalinės ir cheminės kilmės sintetines organines medžiagas, kurios nėra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, tačiau veikia žmogaus psichiką”.
Dabar aš, kaip ir visos mamos, drebančia širdim laukiu savo penkiolikmetės dukros, grįžtančios iš draugų gimtadienio, baru, jei nepareina laiku namo. Kaskart teigiu jai, kad draugus reikia labai atsargiai rinktis, kad juos patikrina gyvenimas. Kad labai dažnai paauglių draugystė nutrūksta, palikdama skausmingus išgyvenimus. Pasakoju dukrai ir savo to laikotarpio išgyvenimus… Buvau jautri ir nedrąsi paauglė. Jei užkalbindavo berniukas, skruostus išpildavo raudonis, drebėdavo ir linkdavo kojos. Suole sėdėjau viena, pertraukas praleisdavau tai su viena, tai su kita klasės drauge. Geriausios draugės neturėjau. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė, kai į klasę atėjo naujokė Valdonė. Ji drąsiai apžvelgė mus visus, pastebėjusi tuščią vietą šalia manęs, plačiai nusišypsojo: ,,Čia laisva?” Nuo tos dienos mes tapome draugėmis. Daug kalbama apie neužmirštamą pirmąją meilę, bet paaugliui gal dar didesnę žymę nei ji palieka pirmoji draugystė. Pastebite, kaip dažnai mes, suaugę, vaikų klausiame: ,,Kas tavo geriausias draugas?” Taip mes tarsi patvirtiname draugystės svarbą kiekviename amžiaus tarpsnyje. Juk tada tu jautiesi laimingas visur ir visada – klasėje, kieme tu turi artimą žmogų, kuriuo pasitiki, kuris tau pats artimiausias, artimesnis net už tėtį ir mamą. Su juo ruoši pamokas, tave meiliai pasitinka draugės mama, vaišina. Jūs geriate arbatą ar kavą, vaišinatės sumuštiniais, sprendžiate uždavinius… Kartais ir pietaujate pas draugę.
Didelę dalį paauglių nuvargina ilgas važiavimas į mokyklą, ankstyvas pamokų laikas. Artėjantys egzaminai dar daugiau atima poilsio laiko, be to, jie per daug geria kolos, kavos, rūko. Paauglių poilsio būdas dar labiau padidina nervinę įtampą: garsi muzika, televizijos serialai, kompiuteris, draugų rengiami vakarėliai… Pagaliau tai amžius, kai bet koks nemalonus įvykis tampa milžinišku: ginčas su geriausiu draugu, nusivylimas meile, susikirtimas su mokytoju. Todėl nieko nuostabaus, jog vienas iš dviejų paauglių paprastai tampa nemigos auka. Dalis jaunimo vartoja vaistus nuo nemigos, kurie labai kenkia jaunam organizmui. Tarp labiausiai vartojamų raminamieji nusigriebia liūto dalį. Ši situacija pavojinga dar ir dėl to, jog prie jų greitai priprantama. Jei nuovargis pajuntamas apie 11val. ryto, tai dažniausiai todėl, kad pusryčiai nebuvo pakankamai sotūs. Daugelis paauglių, o ypač merginos, visiškai nevalgo pusryčių. Pusryčiai turėtų susidėti iš grūdinių kultūrų, vaisių sulčių ir pieno produktų. Maiste turėtų būti daug baltymų, lėtai pasisavinamų angliavandenių ir skaidulinio pluošto. Vietoj desertų ir saldainių pasiūlykime jiems truputį duonos ir šokolado. Šokolade yra daug magnio, o tai tarsi botago pliaukštelėjimas, suteikiantis energijos. Jei nuovargis pajuntamas apie 17 val., tai normalu, nes tai nuovargis po aktyvios dienos. Norint šį nuovargį sumažinti, reikia pakeisti užsiėmimų ritmą.