Amfetaminas veikia vartotojo centrinę nervų sistemą panašiai, kaip organizme gaminamas adrenalinas. Jis pakelia nuotaiką, sukelia energijos antplūdį ir gerą savijautą, jėgų ir pasitikėjimo jausmą, didina gebėjimą koncentruoti dėmesį, mažina miego, maisto poreikį. Apsvaigęs nuo amfetamino asmuo atrodo susijaudinęs, kalbus ir nepailstantis. Jo vyzdžiai išsiplėtę, gali pasireikšti nervinis tikas. Nors iš pradžių gali būti patiriamas trokštamas palaimos jausmas, greitai jį keičia nuovargis, apatija, depresija. Rankos ir kojos būna šaltos, oda išblykšta. Amfetaminas iš tikrųjų nesuteikia organizmui energijos, bet ją eikvoja, tad efektui silpstant jaučiamas...
Amfetaminas - geriausiai žinomas sintetinis CNS stimuliatorius. Tai seniausia ir plačiausiai vartojama narkotinė šios grupės medžiaga. Amfetaminas - balti milteliai; kartais turi gelsvą, rudą ar pilką atspalvį. Antrojo pasaulinio karo metu visos kare dalyvavusios šalys vartojo amfetaminą nors trumpam sustiprinti kareivių ištvermę. Pokariu daugelis šalių patyrė didelių problemų dėl piktnaudžiavimo amfetaminu. Ketvirtajame dešimtmetyje Švedijoje amfetaminas greitai išpopuliarėjo dėl poveikio: sumažėjusio miego poreikio ir padidėjusios ištvermės. 1939 m. Švedijos sveikatos skyriaus pareigūnai nutarė reglamentuoti amfetamino vartojimą receptais. Nepaisant to piktnaudžiavimas šiuo narkotiku ir toliau...
