Šalin godumą! Tegyvuoja dosnumas?
| |

Šalin godumą! Tegyvuoja dosnumas?

Diskusijos šiandien sukasi apie du esminius klausimus – kas sukėlė pasaulio ekonomikos ir finansų krizę ir kokios priemonės gali padėti iš jos išbristi. Dominuojantis atsakymas – krizę sukėlė žmonių godumas, ypač bankininkų, o išbristi iš krizės gali padėti valdžia, skatindama ekonomiką monetarinėmis arba fiskalinėmis priemonėmis. JAV svarstomas ekonomikos gaivinimo planas, pagal kurį planuojama iš valdžios biudžetų išleisti 787 milijardus JAV dolerių įvairiausioms investicijų programoms. Lietuvoje kalbama apie 4 milijardus litų verslo skatinimui. Kitaip tariant, šalin godųjį kapitalizmą, tegyvuoja dosnusis socializmas. Ir vis tik, ar jums neatrodo keista, kad godumas, žmogaus savybė, kuri buvo, yra ir bus būdinga kai kuriems žmonėms, įgavo tokią galią, kad griauna ištisas pasaulio ekonomikas? Stulbina paviršutiniškas krizės priežasčių aiškinimas, masiškai sklindantis net iš profesionalų analitikų, ekonomikos guru, bankininkų lūpų – net ir jiems godumas tapo galingiausiu ekonomikos veiksniu. Dažnai skambanti frazė „spartus vartojimo prekių ir būsto paklausos augimas”, kuria grindžiamas vartojimo ir skolinimo bumas, nei kiek nepaaiškina, kaip toji milžiniška paklausa iš niekur nieko galėjo susiformuoti. Ir net jei tam tikru metu padidėja paklausa būstui ar automobiliui, tai esant fiksuotam išteklių kiekiui, paklausa kitoms reikmėms turėjo kristi. Turėjo mažėti kitur panaudojami ištekliai, visų pirma – finansiniai.

Vyriausybė klaidų neišvengė

Kaip ir ankstesniais, taip ir 2003 m., Lietuvos Vyriausybė buvo darbinga ir rezultatyvi, tačiau išvengti klaidų jai nepavyko. Kiekvieni metai kuo nors išsiskiria. Jei 2002 m. nominuoti „mokesčių revoliucijos“ metais, tai 2003 m. Vyriausybė turi būti įvertinta už pradėtą pensijų reformą. Priešingai nei mokesčių pertvarka, šis žingsnis pasitarnaus žmonėms, atvers jų galimybes užsitikrinti turtingesnę senatvę. Pensijų reforma – nors ir kukli, atsargi – be jokių abejonių yra didžiausias, svarbiausias ir geriausias 2003-ųjų sprendimas. Antra didelė Vyriausybės darbų grupė buvo susijusi su teisės aktų rengimu ir priėmimu, derinant juos su Europos Sąjungos teisynu. Tai kruopštumo ir atidumo reikalaujantis, didelės apimties darbas. Tiesa, jis daugiau techninis, tačiau kūrybiškumą galima pritaikyti ir šioje srityje, siekiant sudaryti Lietuvos žmonėms palankesnes gyvenimo ir verslo sąlygas. Deja, Vyriausybei pritrūko kūrybiškumo ar drąsos išradingai ir Lietuvai naudingai perimti tik tai, kas būtina, nepersistengti tampant šventesniais už Romos Popiežių ir išsaugoti Lietuvos konkurencinius pranašumus.

Mokesčius reglamentuojančių teisės aktų harmonizavimo įtaka verslui

Pradedant kalbą apie mokesčius reglamentuojančių taisyklių suderinimą su ES, visų pirma reikia žinoti, kad pati ES dar nėra iki galo apsisprendusi, kaip turi atrodyti bendrosios ekonominės erdvės mokesčių sistemos. Šuo metu ES yra priimti teisės aktai tik dėl netiesioginių mokesčių harmonizavimo. Tai yra, šalys narės turi laikytis tam tikrų apribojimų tik dėl pridėtinės vertės mokesčio bei akcizų. Visi kiti mokesčiai, tarifai, apmokestinimo tvarka yra išimtinai šalių kompetencija ir pasirinkimas. Todėl nereikėtų pasiduoti neteisingiems pasiteisinimams, kad apmokestinimo pelno ar pajamų, ar socialinio draudimo, ar bet kuriuo kitu mokesčiu reikalauja ES. Dažniausiai tokiu atveju remiamasi ne patvirtintu ES standartu, bet ES šalių narių taikomomis apmokestinimo schemomis. Pastarosios yra visai kas kita nei privalomos ES teisės normos.

Individuali įmonė – podukros vietoje?

Kiekvienas, pažvelgęs į įmonių registrą, netruktų įsitikinti, kad individuali įmonė – itin populiari Lietuvoje ūkinės veiklos organizavimo forma. Ir tai nekelia nuostabos. Juk tam, kad įsteigtum akcinę bendrovę, reikalingas minimalus įstatinis kapitalas – lėšos, kurių dažnai neturi žmonės, norintys užsiimti ekonomine veikla, užsidirbti duonos sau ir savo šeimai. Žinant, kad kita galimybė – imtis ekonominės veiklos įsigyjant patentą (nuo kitų metų vadintiną „verslo liudijimu“) – yra apribota veiklų sąrašu, iniciatyviam žmogui individuali įmonė yra bene prieinamiausia galimybė legaliai vykdyti savo sumanytą ekonominę veiklą. Didelį individualių įmonių skaičių lėmė ir tai, jog joms buvo taikyta įvairių nuolaidų – paprastesnė steigimo procedūra, mažesnis pajamų mokesčio tarifas, galimybė vesti supaprastintą apskaitą.

|

Gyventojų pajamų mokesčio labirintas

Savo veiklos metines minėjusi Vyriausybė didžiuojasi vykdoma mokesčių reforma – naujais mokesčių įstatymais, sumažėjusia mokesčių našta. Tuo tarpu įmonės vargsta taikydamos naujuosius pelno ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymus. Eilinis gyventojas dar nepajuto vykdomos mokesčių reformos pasekmių. Tačiau Seimui priėmus itin svarbų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo kitų metų. Su juo galvos skausmas atkeliaus ne tik į dažną įmonę, bet ir į dažnus namus.

|

“Viskas gerai, puikioji markize!” – apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą

Itin didelė kiekvienos šalies mokesčių įstatymų vertybė – jų stabilumas. Didelę sumaištį sukelia kone kiekvienos mokesčių taisyklės keitimas, ką jau kalbėti apie naujo įstatymo priėmimą. Sužinoti naujas apmokestinimo taisykles ir jų taikymo procedūras, suvokti pakeitimus užima laiko ir kainuoja pinigų. Jei įmonėms yra šiek tiek lengviau pakelti šią adaptacijos naštą – jos turi reikalą išmanančius buhalterius, kurie didelę savo darbo dalį skiria teisės aktų analizei, tai gyventojų pajamų mokesčio atveju šis prisitaikymas bus skausmingesnis.

Žmogus kariamas nepripranta – apie buhalterinę apskaitą patentininkams

Nuo 2002 metų birželio 1 dienos įsigaliojo nauja buhalterinės apskaitos tvarka privalomuosius patentus įsigijusiems asmenims. Finansų ministerijos atstovai ir verslininkai patentininkai jau seniai svarstė tai, kokius reikalavimus nustatyti patentus įsigijusiems asmenims supaprastintai buhalterinei apskaitai tvarkyti. Atrodytų, patvirtinta tvarka kompromisinė ir turėtų tenkinti abi puses. Tačiau praėjus dešimčiai dienų smulkiausieji verslininkai susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo piketuodami prie Seimo. Tarp reiškiamų priekaištų – ir nauja biurokratinė privaloma buhalterinė apskaita.

|

Kada gyvensime kaip Europos Sąjungoje?

Kiekvieną kartą, kai tik politikai prabyla apie europinius mokesčius, europinius standartus, europines kainas, išgirstame žmonių klausimus: „O kada gyvensime kaip Europos Sąjungoje, kada ne tik pirksime europinėmis kainomis, bet ir gausime europietiškas algas?“ Tokie žmonių klausimai yra ir suprantami, ir pagrįsti. Žmonės pastebi, jog, nepaisant spartaus teisės aktų harmonizavimo ir vykdomos infrastruktūrinės integracijos, reali ekonominė integracija, pasireiškianti europinio lygio gyvenimo standartais, vyksta kur kas lėčiau, nei norėtųsi.

Įstatymai už įstatymo ribų

Finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 8, 19, 27, 29, 38, 38-1, 50, 52-1 ir 56-1 straipsnių pakeitimo ir papildymo 26-2 straipsniu įstatymo projektas), kuriomis siekiama įteisinti naują mokesčių teisėje piktnaudžiavimo sąvoką. Įstatymo projektui pritarė Vyriausybė, šiuo metu jis svarstomas Seimo komitetuose. Vadovaujantis įstatymo projektu, piktnaudžiavimu būtų laikomas mokesčio mokėtojo sandoris ar jų grupė, kuriais siekiama gauti mokestinę naudą, „iškreipiant arba slepiant veiklos tikrąją ekonominę esmę“. Ši įstatymo nuostata būtų nukreipta ne prieš mokesčių vengimą, bet prieš mokesčių planavimą – visame pasaulyje įprastą procedūrą, kuri leidžia, laikantis mokesčius reglamentuojančių įstatymų, optimizuoti išlaidas mokesčiams.

Ar verta valdžiai kirsti šaką, ant kurios pati sėdi?

Vyriausybės palaimintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas sukėlė pagrįstą verslo visuomenės pasipiktinimą jau vien dėl to, kad nevykdomi verslui duoti pažadai – mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą bent iki 29 procentų. Kuomet buvo priiminėjamas Pelno mokesčio įstatymas ir jo pagrindu 15 procentų apmokestinamos investicijos, verslui buvo prižadėta nuo 2003 metų sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Nors projekte numatytas neapmokestinamojo minimumo didinimas ir mažina mokesčių naštą, tačiau ne tokiu mastu ir ne tiek, koks sumažėjimas būtų gautas sumažinus bendrąjį tarifą. Tačiau tarifai – tik viena medalio pusė. Neabejoju, kad verslininkus, o ir visus Lietuvos gyventojus – pajamų mokesčio mokėtojus – neramina itin plečiama apmokestinimo bazė, komplikuota bei paini mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarka, o taip pat mokesčių administratoriams suteikiami kone neriboti įgaliojimai interpretuoti įstatymo nuostatas.