Džentelmenai renkasi blondines?
| |

Džentelmenai renkasi blondines?

Bet ar iš tiesų vyrams patinka kvailos moterys? Ar jiems reikalinga tokia, kuri tik klausytųsi išsižiojusi ir kartotų: „Na, nieko sau!“, „Ką tu?“, „Eik tu sau!“ Po mėnesio kito kils noras jai drėbtelėti: „Užsičiaupk! Aš jau viską pasakiau!“ Ne, matyt, po žodžiu „kvaila“ slepiasi kai kas kita. Kvailelė gera tuo, kad yra nepavojinga. Vyrai bijo moterų, nors, žinoma, jokiu būdu to nepripažįsta. Kai jie žaidė karą, mergaitės jau rezgė intrigas ir mokėsi manipuliuoti tiek bendraamžiais, tiek suaugusiais. Vyrai žino, kad moteris yra dvasiškai stipresnė ir labiau patyrusi. Ji vadovaujasi intuicija, kuri jos neapgauna. Ir panorėjusi gali paversti mylimo vyro gyvenimą tikru pragaru. O protinga moteris gali dar daugiau. Paprastai damoms siūloma apsimesti kvailelėmis, kad patiktų vyrams. Bet, kam save nuvertinti? Jeigu esate protinga ir išsilavinusi, tai jūsų niekas nemylės? Ir pagaliau, kad ir kaip beapsimetinėtum, proto nepaslėpsi. Yra ir kitas būdas: nedemonstruoti vyrui savo intelekto ir pamažu jį prisijaukinti. Norint užkariauti mylimą žmogų, reikia leisti jam suprasti, kad jūsų bijoti nereikia, kad savo žinių ir proto jūs niekada nepanaudosite prieš jį. Tai ne apsimetinėjimas, o tik šiek tiek nuslepiama informacija. Kvailelė visada tokia bus. O protinga moteris gali tapti tuo, kuo panorės.

| |

Vargšės avelės, arba Gailesčio spąstai

Vyresniosios kartos atstovai puikiai atsimena, nes buvo auklėjami klasikinės literatūros pavyzdžiais, visokeriopai ugdančiais užuojautą: didieji rašytojai sielvartavo dėl užmušto mužiko, „aitrino širdį“ mąstydami apie prostitutės likimą, apdainavo gailestį pažemintiesiems ir nuskriaustiesiems. Bet kol nepažvelgsime į šį reikalą kitaip, kol liesime graudžias ašaras dėl sušalusių, sušlapusių „bomžų“, mūsų dalia gali tapti nepavydėtina. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad pripažįstate, jog žmogus pateko į sunkią padėtį ir neranda išeities. Jūs matote jį kaip nevisavertę būtybę. Taigi – gailintysis visada yra aukščiau, ir jo žvilgsnis visada nukreiptas žemyn. Ar neatrodo, kad tai perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis, susireikšminimas? Ar jums neatrodo, kad, gailėdamas kito, jį žeminate? Ar nenorėtumėte pagailėti kokios nors stiprios, energingos asmenybės? Ne? Kodėl? Nes ji pati puikiai sprendžia visas problemas. Tai yra – prieš ją nepasipuikuosi. Ja galima žavėtis, jai galima net pavydėti, bet jos gailėti sunku. Nors jos gyvenime turbūt irgi nemažai problemų ir jai būna sunku… Tačiau niekam neateis į galvą mintis pasakyti: „Vargšelė“ ir paglostyti jai galvą… Bet juk gailestis, užuojauta – puiki dingstis padėti žmogui. Gal reikėtų nepaisyti pasitikėjimo savimi, kuriuo tarsi dangstosi gailestis, jei jis duoda tokius puikius rezultatus: skatina padėti kitam?
O ne! Padėdami iš gailesčio mes, vaizdžiai tariant, penime žuvimi, bet nemokome pasidaryti meškerės.