Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?
| |

Kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta pinigai?

Lietuvos banko (toliau – LB) skelbiamais duomenimis, nuo šių metų pradžios, t. y. per 9 šių metų mėnesius, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), dėl apyvartinių pinigų (P1) likučių mažėjimo, sumažėjo jau daugiau nei 3 mlrd. Lt, arba net 7%. Pagrįstai iškyla jau nebe retorinis klausimas: kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta jai gaivinti taip reikalingi pinigai? Ir ar paminėtas pinigų junginys P3 pakankamai realiai atspindi pinigų kiekio kaitos tendencijas? Galima teigti, kad reikšmingas grynųjų nacionalinių pinigų likučio sumažėjimas, kurį rodo LB – kas, nereiškia, jų ,,dingimą“ iš ekonomikos. Jų savininkai (pinigų turėtojai) juos (o tai 1,9 mlrd. Lt ir 19,3 % grynųjų pinigų kiekio apyvartoje!) sparčiai pakeitė į eurus ar kitą, patikimesnę, užsienio valiutą. Ir LB – kas, keisdamas juos į eurus, faktiškai vykdė eurų emisiją. Gi grynieji pinigai užsienio valiutomis, skirtingai nuo ne grynųjų pinigų užsienio valiutomis, Lietuvos banke, dogmatiškai vykdant Europos centrinio banko (ECB) metodikas, paprasčiausiai neapskaitomi jokiuose pinigų junginiuose. Nors nė viena ECB metodika nedraudžia daryti savistovių ir alternatyvių skaičiavimų bei vertinimų, siekiant kuo išsamiau atsakyti į Lietuvos žmonėms ir verslui labai rūpimus pinigų kiekio kaitos klausimus.

VILIBOR‘ as: mistika ir …tikrovė
|

VILIBOR‘ as: mistika ir …tikrovė

Asociacija ,,Netylėk” balandžio 4-ąją rengia protesto akciją prie Lietuvos banko prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą nepagrįstai didinant paskolų nacionaline valiuta palūkanas. ,,Komerciniai bankai spekuliuoja žodžiu ,,rizika”, skolindami litais arba reikalaudami grąžinti paskolą litais vis didesnėmis palūkanomis” – teigia asociacijos prezidentas Tomas Sarnačinskas. Asociacijos peticija su daugiau nei tūkstančiu parašų bus įteikta Lietuvos banko ir Vyriausybės vadovams. Dar parašų rinkimo pradžioje gruodžio ir sausio – kovo mėn. pagausėjo bankų atstovų (bankų asociacijos, Lietuvos banko) pranešimų, kuriuose buvo bandoma paaiškinti ir pagrįsti palūkanų normų nacionaline valiuta kilmę ir jų kaitos tendencijas bei priežastis, gausiai naudojant tikrai mistinių žodžių ,,rizika” ir kitų bei jų modifikacijų: ,,kredito rizika”, ,,šalies rizika”, ,,valiutų rizika”, ,,bankų marža” ir pan., nesivarginant paaiškinti jų prasmę ar esmę. Paviešintas net Lietuvos bankų asociacijos pareiškimas, nukreiptas prieš mitų skleidimą apie Lietuvos bankininkystę. Šioje trumpoje apžvalgoje taip pat norėčiau kažkiek įžvelgti tikrovę ir pabandyti pasiaiškinti galimus ,,mitus”, susietus su nacionalinės valiutos palūkanomis ir paslaptinguoju 6 mėn. trukmės VILIBOR‘u (trumpiau – VILI‘u). O juk jis ne šiaip sau VILI‘s, o rodiklis, kuriuo ,,grindžiamos” nustatomos ir didinamos palūkanų normos šimtams tūkstančių bankų skolininkų, paėmusių paskolas litais.