2011 metais Lietuvoje buvo 10 341 ištuokos. Vadinasi, išsiskyrė 20 682 žmonės. Vadinasi…57 žmonės per dieną! Kai pagalvoji, tai daug jų turi vaikų, kurie turės išmokti gyventi su tėvais, kurie negyvens drauge. Kurie galbūt pyksis. Kurie galbūt juodins vienas kitą. Skyrybos yra didelis stresas visiems, tačiau didžiausias – vaikams. Prisimenu, prestižiniame Educational Leadership žurnale skaičiau straipsnį, kuriame buvo surašyti didžiausi vaikų stresoriai (tyrė streso hormono kiekį kraujyje). Pirmasis – tėvų (arba vieno jų) mirtis. Antrasis – brolio/sesers gimimas (o mes taip...
Kalbant apie pilietiškumą ugdymą svarbiausia būtų pabrėžti, kad pilietiškumas yra visa apimantis. Visų pirma, pilietiškumas reiškia, kad visi piliečiai turi teisę naudotis žmogaus teisėmis ir jausti, kad juos gina demokratinė visuomenė, o visų antra, pilietiškumas reiškia, kad kiekvienas turi dalyvauti sprendžiant visai visuomenei rūpimus klausimus. Taigi pilietiškumas yra tai, ką mes jaučiame, kas yra neatsiejama mūsų dalis. Lietuvoje daug kalbama apie pilietiškumą nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Apie tai daug diskutuota, rengti vadovėliai, programos, mokyti pedagogai. Tačiau ar kas nors pasikeitė? Vis dažniau pasigirsta...
Vaikai su tėte – vos pavalgę pusryčius – išdundėjo į sodybą. Nežinau, kaip jūs, bet mes tai net miegam kažkaip sudėtingai...karšta karšta karšta. Nesakau, kad noriu lietaus , tačiau vis dėlto geriausia tokiu oru būtų ne sėdėti prie kompiuterio, o gulėti prie tvenkinio tėvų sodyboje. Ir valgyti šaltibarščius. Arba šaldyti sultis ir lapnoti ledus. Esu labai dėkinga tinklaraščio skaitytojai Olgai, kuri šiandien atsiuntė nuorodą į priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (kuriame pati Olga ir dirba) tinklalapyje esantį straipsnį, kuriame patariama, kaip elgtis per...
Na, jau tikriausiai retas negirdėjome apie kiaulių gripo protrūkį. Man, turiu prisimažinti, paukščių gripas kažkaip gražiau skambėjo. Kiaulių gripas man asocijuojasi su Orwelu, nors tu ką. O dar kai perskaitai, kad GALI BŪTI, jog jau yra atvejų ir Didžiojoje Britanijoje, ir Prancūzijoje, kurios mums arčiau, nei Klaipėda nuo Vilniaus, tai kaip ir šiek tiek neramu. O dar kai pasižiūri PSO pranešimus. Gal iš tiesų kuo mažiau žiūri, kuo mažiau žinai, tuo ramiau? Bet iš kitos pusės – kaip sako viena gera rusų...
Dažnai prakalbus apie labdarą ir apie tai, kad vaikus mokyti aukoti yra labai svarbu, gali susilaukti pačių įvairiausių žvilgsnių ir komentarų. Žmonės šiek tiek supratingesni, jei pradedi apie tai kalbėti didžiausių metų švenčių metu: juk tada visiems norisi būti dosniems, supratingiems ir užjaučiantiems. Be to, visi mėgsta dovanoti. Ypač vaikai. Taigi gal verta vaikus mokyti dovanoti dovanas, kurios nieko nekainuoja? Gal verta jau su ikimokyklinuku kalbėti, kad mažiausia auka – iš kišenės ištraukti pinigai, kurių ir taip pilna kišenėje. Juk dar Biblijoje buvo...
Daugumai tėvų vaikų baimės atrodo visai be pagrindo. Tačiau vaikams tamsoje tupintys monstriukai ir iš palėpės sklindantis žingsnių aidas yra patys tikriausi. Baimės itin išryškėja apie antrąjį gimtadienį: mažai arba nieko nebijojęs mažylis staiga ima paniškai bijoti kaimynų šuns, maudynių vonioje ar tamsos. Kodėl būtent šiame amžiuje atsiranda baimės? Visų pirma 2–6 metų vaikai dažniausiai jau būna susidūrę su skausmu (kažkas įkando, nudegė, prisivėrė ir pan.) ir baime (jiems pasirodė, kad pasiklydo; palikote su aukle, darželyje ir pan.). Šio amžiaus vaikų laki vaizduotė,...
Šia tema ne kartą manęs klausė ir draugai, ir tinklaraščio skaitytojai. Šiandien – dar kartą paprašyta pasisakyti šia tema – pagalvojau, kad reikėtų tiesiog viską surašyti į vieną vietą ir – jeigu kam nors įdomu – tiesiog duoti nuorodą. Nes vienu sakiniu visko nepasakysi. Iš tiesų manau, kad ši tema – labai “jautri”. Nes visi augome skirtingai, todėl ir susiformavęs požiūris į nuogumą yra kiekvieno kitoks. Tačiau pradėkime nuo to: Ar noriu, kad mano vaikas gėdintųsi savo kūno? Ar noriu, kad jo pasitikėjimas...
Turbūt nereikia nė sakyti, kad prirašyta daugybė knygų ir atlikta daugybė tyrimų apie tai, kokios yra ilgalaikės skyrybų pasekmės vaikams. Kai kurių psichologų nuomone, skyrybos ir jų padarinys –vaikų gyvenimas tik su vienu iš tėvų – negrąžinamai sugadina jų gyvenimus. Kiti mano, kad išsiskyrusių tėvų vaikai neišgyvena jokių ilgalaikių pasekmių. Tikriausiai tiesa yra kažkur per viduriuką. Nelygu skyrybos, nelygu vaikas. Kodėl berniukai? Todėl, kad nepaisant to, kad abi gyvųjų būtybių gimtys lyties atžvilgiu (moteriškoji ir vyriškoji) šiais laikais visais įmanomais būdais siekia lygios...
Ar menate tą, atrodo, L.Tolstojaus frazę, kad visos laimingos šeimos yra vienodos, o nelaimingos - kiekviena vis kitaip. Šiandien pagalvojau, kad…ne. Gal čia tokia akimirkos nuotaika, bet iš tiesų pagalvojau, kad…juk gali būti, kad yra atvirkščiai! Tuoj paaiškinsiu. Nekalbėkime apie nelaimes. Pakalbėkime būtent apie tai, kaip jaučiasi šeima, kuri gali save priskirti laimingoms. Na, gerai, ne laimingoms, o tiesiog patenkintoms savo gyvenimu. Man neišeina iš galvos mintis, kad prieš kelias dienas su viena drauge sušnekome, kad jos kita draugė yra stereotipiškai moteris, o...
Išleisdami vaikelį iš namų pasirūpiname, kad jis būtų švarus, susišukavęs, dailiai aprengtas, tačiau dažnai ignoruojame tai, kad jau ,,pampersinis" mažylis turi savo nuomonę ir - tam tikra prasme - savo gyvenimą. Jis jau pažįsta draugystės saldumą ir konkurencijos pradžiamokslį, jam jau yra sopėjusi širdelė dėl patirtos neteisybės ir džiūgavusi iš džiaugsmo. Nors beveik visada galite būti šalia, galite liūdėti ir džiaugtis drauge su savo mažyliu, tačiau labai mažai galite kontroliuoti tai, kas vyksta jo gyvenime. Tai, kas iš tiesų vyksta jūsų vaiko gyvenime,...
