Kompleksiškai atnaujinti savo daugiabutį vilniečius skatina kaimynų pavyzdys

Kompleksiškai atnaujinti savo daugiabutį vilniečius skatina kaimynų pavyzdys

Sėkmingas sostinės daugiabučio Žirmūnų g. 3 atnaujinimo pavyzdys paskatino kaimyninio namo Žirmūnų g. 1 gyventojus imtis kompleksinės pastato renovacijos. Dalyvaudama sostinės Savivaldybės būsto programoje „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“, šio namo bendrija pasirengusi visapusiškai atnaujinti pastatą. Tame pačiame keturių identiškų gyvenamųjų namų kvartale esančių Žirmūnų g. 5 ir 7 daugiabučių gyventojai taip pat aktyviai kuria bendrijas ir svarsto pastatų atnaujinimo galimybę. „Tikiuosi, kad geras kaimynų pavyzdys vilniečiams padės įvertinti būsto atnaujinimo privalumus ir paskatins pačius imtis gerinti savo gyvenimo sąlygas. Visoms būsto atnaujinimo programoje pasiryžusioms dalyvauti daugiabučių namų bendrijoms Savivaldybė suteiks ženklią paramą“,- sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Įgyvendinant būsto atnaujinimo programą, minėtas keturių stambiaplokščių namų kvartalas sostinėje pasirinktas prioritetiniu. Vadovaudamasi Vilniaus miesto tarybos sprendimu, šiame kvartale įgyvendinamiems daugiabučių kompleksinio atnaujinimo investicijų projektams Savivaldybė suteiks 50 proc. visų projekte numatytų modernizavimo priemonių vertės paramą. Šių namų gyventojai taip pat galės pasinaudoti ir valstybės parama, siekiančia iki 30 proc. likusios, Savivaldybės neremiamos, išlaidų dalies.

Kelią link sostinės oro uosto pagerins rekonstruotas viadukas

Kelią link sostinės oro uosto pagerins rekonstruotas viadukas

Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo suteikta parama, Vilniuje pradėti Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį rekonstrukcijos darbai. Darbų pradžios proga Vilniaus meras Artūras Zuokas ir statybos darbus atliksiančių įmonių vadovai – AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas bei UAB „Tilsta“ direktorius Vytautas Jankauskas statybos aikštelėje įkalė simbolinį žymeklį, nurodantį naujos viaduko dalies ašinę liniją. Viaduko rekonstrukcijos darbus numatoma atlikti iki 2008 m. gegužės 31 d. Statybos darbų kaina – daugiau kaip 33 mln. litų. Projektui Nr. BPD2004-ERPF-1.1.0-03-05/0046 „Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį su prieigomis rekonstrukcija“ įgyvendinti suteikta Europos regioninės plėtros fondo ir LR Vyriausybės 15,5 mln. litų parama. Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui skiria 17,5 mln. litų. Atliekant rekonstrukciją, 116,7 m ilgio viadukas bus išplatintas nuo 3 iki 5 eismo juostų, jo bendras plotis sieks 28,5 m. Viaduko prieigose numatoma rekonstruoti dar 657 m greta esančių gatvių, išplatinant abipus viaduko esančių Švitrigailos bei Dariaus ir Girėno gatvių atkarpas. Švitrigailos gatvė nuo Panerių gatvės iki viaduko praplatės iki 4 eismo juostų. Kitoje viaduko pusėje esanti Dariaus ir Girėno gatvė nuo viaduko iki Brolių gatvės bus išplatinta iki 5 eismo juostų. Prie rekonstruojamų gatvių esančius šaligatvius pakeis nauji 3 m pločio šaligatviai ir dviračių takai.

Patvirtinta Vilniaus miesto gynybinės sienos paveldotvarkos programa iki 2009 metų

Siekdama išsaugoti ir atskleisti Vilniaus miesto gynybinės sienos kultūrinę vertę, sostinės Savivaldybės taryba patvirtino šio kultūros paveldo objekto paveldotvarkos programą iki 2009 metų. Įgyvendinant šią programą bus restauruojami ir eksponuojami išlikę autentiški miesto sienos fragmentai, iš dalies arba visiškai atkuriami kai kurie sunykę fragmentai. Bus siekiama išryškinti ir pažymėti viduramžių miesto gynybinės sienos trasą, sudaryti sąlygas ją apžiūrėti, informuoti visuomenę. Vilniaus gynybinė siena pastatyta 1503–1522 m. Viduramžių miestą juosusi apie 3,2 km ilgio ir 6 m aukščio siena yra vėlyvosios gotikos statinys, turintis renesanso bruožų. Šiaurės pusėje miesto siena jungėsi su pilių gynybine sistema. Sienoje buvo 9 vartai ir 3 artilerijos bokštai, iš kurių tėra išlikę Medininkų arba Aušros vartai. Vienas iš bokštų XVII a. buvo rekonstruotas į Bastėją. Šiandien gynybinių įtvirtinimų liekanos yra Vilniaus senamiesčio, įtraukto į UNESCO Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą, urbanistinio audinio formantė, viduramžių miesto riba, žyminti XVI a. Vilniaus kontūrą. Šiuo metu 35 proc. miesto gynybinės trasos jau yra nebeatsekama, 15 proc. išlikę dabar esančių statinių tūriuose arba yra jų sklypų kontūrų riba, 15 proc. formuoja gatvių raudonąją liniją, 35 proc. išlikimo laipsnį patikrintų tyrimai. Siekiant kuo geriau išsaugoti ir eksponuoti tai, kas išlikę iki mūsų dienų, bus atliekami išsamūs Vilniaus miesto gynybinės sistemos raidos tyrimai.

|

Vilnius domisi Suomijos žinių ekonomikos plėtros patirtimi

Vilnius domisi sėkmingiausiais Suomijos žinių ekonomikos plėtros pavyzdžiais ir galimybe bendradarbiauti naujosios ekonomikos srityje. Helsinkyje vykusio žinių ekonomikos forumo “Vilnius–Helsinkis: Inovacijų politika, mokslas ir technologijos” metu Vilniaus miesto delegacija apsilankė vienuose didžiausių Europoje technologijų parkuose “Technopolis PLC” bei Helsinkio verslo ir mokslo parke, susipažino su Helsinkio miesto patirtimi diegiant inovacijų politiką ir verslo plėtros strategiją. Siekdamas skatinti žinių ekonomikos plėtrą ir keitimąsi patirtimi, šį forumą inicijavo Vilniaus bendradarbiavimo su užsienio šalių miestais tarybos Šiaurės Europos šalių miestų komitetas. Lietuvos sostinei forume atstovavo Savivaldybės, Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, VšĮ “Saulėtekio slėnis” vadovai bei Suomijoje verslą plečiančių įmonių “BOD Group” ir “Acme Baltija” vadovai. Žinių ekonomikos branduolio “Technopolis PLC” penkiuose technologiniuose centruose jau yra įsikūrę apie 900 įmonių ir kasmet įsikuria dar apie 50 naujų. Per metus čia sugeneruojama apie 300 naujų verslo idėjų. Pavyzdžiui, šiandien visame pasaulyje žinoma “Nokia” gimė būtent “Technopolyje PLC”. Šių metų pradžioje lankydamiesi Vilniuje, šio parko vadovai išreiškė pageidavimą per artimiausius 25 metus investuoti į “Saulėtekio slėnio” technologijų parko infrastruktūros bei paramos verslui paslaugų plėtrą.