Author: Gintaras Visockas

Didžioji Lietuvos negalia

Prieš keletą dienų teko dalyvauti "Laisvosios bangos" radijo laidoje, kur buvo diskutuojama apie vieną didžiausių Lietuvos valstybės bėdų. Pagrindinę lietuviškąją negalią trumpai apibrėžti galima kad ir tokiais žodžiais: trūksta politikų, kurie būtų ir populiarūs, ir įtakingi, ir tuo pačiu korupcijai, nomenklatūrai bei nusikalstamumui nebijotų mesti rimto iššūkio. Ne tik nebijotų mesti iššūkio, bet ir išmanytų, kaip tai padaryti. Žurnalisto Audriaus Antanaičio vadovautoje radijo laidoje tiek politologas Gintaras Ronkaitis, tiek Europos centro muziejaus atstovas Gintaras Karosas, tiek šių eilučių autorius sutarėme, jog valstybės padėtis...

Ar nenusibodo kariauti?

Vilniaus centre sutikau pažįstamą rašytoją. Tiksliau tariant – buvusį rašytoją. Atgimimo išvakarėse ir paties Atgimimo įkarštyje jis buvo aktyvus - kūrė apsakymus, rašė esė, kultūriniuose žurnaluose bei laikraščiuose skelbė originalius, aštrius, įsimenančius publicistinius straipsnius. Tuometiniai Lietuvos Rašytojų sąjungos vadovai jį laikė perspektyviu. Deja, apart pirmųjų apsakymų rinkinių priekin nepasistūmėta. Rašytojas jau senokai neberašo nei novelių, nei filosofinių svarstymų, nei publicistinių straipsnių. Tiesa, jo publikacijų šiandien apstu viename žinybiniame Lietuvos leidinyje. Rašytojas ten dirba etatiniu žurnalistu, tad priverstas kas savaitę sukurpti bent po vieną...

Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė

Silpnoji šūkio “Lietuva – lietuviams” pusė
Kovo 11-osios proga lietuviškoje žiniasklaidoje vėl apstu ginčų, ar posakis “Lietuva – lietuviams”, - korektiškas. Šio pobūdžio diskusija, beje, tampa vis aktualesnė. Mat ir lozungų, viešai demonstruojamų Lietuvai svarbių švenčių metu Vilniaus ar Kauno gatvėse, – vis daugiau. Taigi – daugiau ir pykčių, ir nesusipratimų. Kartais jau keblu susigaudyti: džiaugiamės visiems lietuviams svarbia švente ir puoselėjame vienijančius, konsoliduojančius aspektus ar tiesiog ieškome pretekstų konfliktams tiek su saviškiais, tiek su tautinėmis bendrijomis. Beje, esu iš tų lietuvių, kurie posakyje “Lietuva – lietuviams” neįžvelgia nieko...

Žurnalisto Gintaro Visocko skundą nagrinės Strasbūro teismas

Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas. Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš...

Neįmintų mįslių metraštininkas

Dailius DARGIS - žurnalistas, aktyviai besidomintis tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse gyvenančių mūsų nusikalstamo pasaulio veikėjų užkulisine veikla. Tikriausiai daugelis iš mūsų esame skaitę D.Dargio pokalbius su, sakykim, nevienareikšmiškai vertinamu, Kauno nusikalstamo pasaulio "autoritetu" vadinamu Henriku Daktaru, pravarde "Henytė", taip pat greičiausiai daug kam įsiminė D.Dargio interviu su narkotikų prekeiviais, automobilių vagimis bei nuo mūsų šalies teisėsaugos Rusijoje, Amerikoje, Ispanijoje besislapstančiais gangsteriais. Objektyvumo dėlei vertėtų pabrėžti, jog už aštrias, demaskuojančias, gilias publikacijas D.Dargis ne sykį prieštaringos reputacijos veikėjų buvo paduotas į teismą....

Lietuviškų ambicijų deficitas

Žaliasis tiltas per Nerį permestas itin vaizdingoje Vilniaus vietoje. Nuo jo atsiveria keletas svarbių sostinės akcentų – kairėje dunkso Gedimino kalnas su pilies bokštu, priešingoje pusėje vėlais vakarais galima išvysti prožektoriaus įspūdingai apšviestą bažnyčią, ranka paduoti iki centrinės sostinės gatvės šurmulio, po kojomis – upė tyliai plukdo savo vandenis į Nemuną... Gražus Vilnius, nieko nepridursi. Ir vis dėlto čia pat esama svetimkūnių, kurie bjauroja aplink Žaliąjį tiltą natūraliai susiformavusį kraštovaizdį, žeidžia nacionalinės savigarbos jausmus. Bent jau turėtų užgauti lietuvio ambicijas. Štai kad ir...

Kas įbaugino Vilnijos draugijos pirmininką Kazimierą Garšvą?

rūpėjo suvokti, kas ir kaip įbaugino šį mokslininką. Į akis labiausiai krito susidūrimas su Seimo nariu Valdemar Tomaševski. Pasirodo, 2003 metų gruodžio 15-ąją Seimo Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama pirmininko Algimanto Salamakino, nagrinėjo lenkų tautybės Seimo nario V.Tomaševski elgesį. O benagrinėdama nusprendė, kad Seimo narys V.Tomaševski nusižengė parlamentaro etikai. Nusižengė parlamentaro etikai todėl, kad "pavedė Seimo posėdžių sekretoriatui išplatinti Seimo nariams nekorektiško turinio medžiagą". Pono V.Tomaševski elgesys minėtoje komisijoje svarstytas po to, kai į komisiją su oficialiu skundu kreipėsi visuomeninė organizacija "Vilnijos" draugija...

Atsargiai – revoliucingieji gėjai

Homoseksualizmo, gėjų tema niekad nesidomėjau. Tokios problemos man nebuvo aktualios, mat su vyriškos meilės geidžiančiais vyrais niekad nebuvau susidūręs piktuoju. „Akis į akį“ susitikdavau tik su neagresyviais, itin išsilavinusiais, tolerantiškais netradicinės orientacijos vyrais, kurie man apie savo polinkius niekad neužsimindavo. Jie puikiai žinojo, kad aš ne jų „klano“, todėl nesusilaukdavau jokių užuominų, nerodė jie man neapykantos, pagiežos, nepagarbos dėl to, kad nepritariu jų „polinkiams“. Kadaise su vienu žymiu homoseksualios orientacijos kino kritiku teko keletą dienų gyventi tame pačiame viešbučio numeryje, kai pačioje Atgimimo...