Ar ilgai siųsime laiškus, arba pagiriamasis žodis paštui
Kaip praėjusiais šimtmečiais, taip dar ir mūsų dienomis laiškai rašomi ir siunčiami norint perduoti mintį ir informaciją. Voke keliauja siuntėjo rankraštis, ir vienodai svarbūs yra tekstas ir rašysena. Plėtojantis technikai visa tai pradeda keistis, norima “nugalėti” laiką ir “sumažinti” atstumą. Apie šią kaitą žmonės galvoja su nerimu, kadangi dauguma labai mėgsta tradicinius, o ne elektroninio pašto laiškus. Istorinių garsenybių rašyti laiškai aukcionuose pelno didžiulį dėmesį ir piniginį įvertinimą. Be entuziazmo skiriamės su laiškais, nenoriai juos atrenkame. Rašysena lyg veidrodis atspindi siuntėją. Per ją galime geriau pažinti rašiusįjį, net nežinodami grafologijos mokslo dėsnių. Pagal kažkada galiojusią taisyklę nepritikdavo asmeninį laišką rašyti spausdinimo mašinėle, vertingas būdavo tik ranka rašytas. Šią taisyklę žinojo daugelio mūsų bendraamžiai, vyresni žmonės.