Kelios mintys apie kiaulių gripą
Kiekvienas nerimą ir grėsmę keliantis įvykis apipinamas legendomis, mitais, paskalomis, taip pat – ir sąmokslo teorijomis. Ne išimtis ir pasaulio televizijos stočių prime time (nuo CNN iki “Al-Jazeera”) jau kurį laiką užėmęs kiaulių gripas. Kodėl Meksikos ir JAV ekspertai kalba apie galimą šio paukščių gripui (SARS) artimos ligos pandemiją? Žodis pandemija graikiškai reiškia “visi žmonės”, todėl savyje lyg ir turi apokaliptinio sąmokslo užtaisą. Tai – ne šiaip epidemija, o grėsmė, apimanti didžiulį regioną, žemyną ar net visą pasaulį. Globaliajame kaime, kuriuo virto dabartinis mūsų pasaulis, kitaip ir būti negali. Dažniausi gripo sukėlėjai – gyvūnai. Todėl žinomi populiarūs jo atmainų pavadinimai – paukščių, arklių, šunų, dabar – kiaulių gripas. Gripo epidemijos ir pandemijos žinomos nuo senovės. Tiesa, gripo virusai aptikti ir klasifikuoti tik 1930- 1947 m. (yra trys grupės – A, B, C); 1980-aisiais A tipo virusams suteikta papildoma klasifikacija (nuo H1 iki H12). Gali būti, kad gripo pavadinimas susijęs su prancūzišku žodžiu gripper (“sugriebti, apimti”). Gripas žmoniją per pastaruosius 110 metų buvo sugriebęs ne kartą. Pandemijomis galima laikytis gripo protrūkius Rusijoje 1889-1890 m. (mirė 1 mln. žmonių; greičiausiai H2H2 atmaina), 1918-1920 m. visame pasaulyje (kilo Tolimuosiuose Rytuose, tačiau vadinamasis ispaniškuoju; H1N1 atmaina; mirė 40-50 mln.), 1957-1958 m. Azijoje (1,5 mln., H2N2) ir 1968-1969 m. Honkonge (1 mln., H3N2).