Author: Neringa Bagdonaitė

Nenumaldomas noras kas minutę pasitikrinti el. pašto dėžutę. Vietoj rytinės kavos gėrimo -
 naršymas po socialinius tinklapius, vakare – neišplautų indų krūvos, rėkiantis sutuoktinis ir nepatenkinti draugai. Tai – Mariaus kasdienybė. Internetas pamažu tampa svarbiausia jo gyvenimo dalimi. Vyras nebesidomi fotografija, jo nauja aistra virtualusis pasaulis, jame praleidžia vis daugiau ir daugiau laiko. Jei šeimai ir pavyksta nors trumpam atitraukti nuo kompiuterio, vyras tampa irzlus ir nerimastingas. Marius nejaučia, kaip su kiekvienu kompiuterio įjungimu iš lėto griūna jo profesinis ir asmeninis pasaulis… Ši istorija jums gali pasirodyti tolima, tačiau psichologai nerimauja: vis daugiau asmenų pasineria i virtualųjį pasaulį, net nenutuokdami apie galimas grėsmes. Kol nesaikingas interneto naudojimas skausmingai nepaliečia beveik visų gyvenimo sričių (šeimos, darbo, santykių su aplinkiniais, mokslų), tol apie galimas grėsmes nesusimąstome. Deja, tuo metu priklausomybė būna įsisenėjusi ir ją pašalinti nėra lengva. Daugelis nesenai atliktų mokslinių tyrimų dabar jau drąsiai teigia jog elgesio priklausomybės egzistuoja. Jų atpažinta įvairių ir visai nemažai, tokių kaip priklausomybė nuo sporto, sekso, video žaidimų, apsipirkimų (shoping’o), interneto bei socialinių tinklapių. Kokie yra nerimą keliantys priklausomybės simptomai, kaip juos atpažinti? Kokie žmonių tipai yra labiau linkę į įvairias priklausomybes trumpai aptarsime, tam, kad žinotumėte kada laiku pasitraukti.

Labiausiai pažeidžiami šiuolaikinių priklausomybių – interneto, kompiuterinių žaidimų, rūkymo ar cheminių medžiagų yra vaikai ir paaugliai. Emocinis žmogaus stabilumas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Deja, priklausomybės išvystymas ankstyvame amžiuje net keturis kartus padidina riziką susidurti su priklausomybės ligomis ateityje. Dažnai suaugusieji neįvertina rizikos bei neigiamų, žalingų pasekmių susijusių su interneto piktnaudžiavimu. O ir nuolatinis vaiko laiko leidimas prie kompiuterio suteikia tėvams savotišką saugumo jausmą. Vis dėlto nuolatinis, besaikis buvimas virtualioje erdvėje ypatingai žaloja jaunuolio suvokimą apie jį supančią aplinką, riboja gebėjimą džiaugtis, išreikšti natūralias emocijas, bei eksperimentuoti realiame pasaulyje. Be to, bendravimas virtualioje erdvėje gerokai skiriasi nuo natūralaus bendravimo, o įgūdžiai reikalingi natūraliam, akis į akį bendravimui, yra visiškai neugdomi ir nepalaikomi. Nenuostabu, jog jaunuolis valandų valandas praleidžiantis internetinėje aplinkoje, natūraliose situacijose nebemoka pritapti prie draugų/bendraamžių, jaučiasi nepilnavertis, dėl ko nesąmoningai trokšta grįžti į jam artimesnę, virtualią aplinką. Sugebėjimas užmegzti bei palaikyti santykius tarp draugų paauglystės metu yra kritiškai svarbus. Tai teigiamai veikia paauglio savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis. Priešingai, bendraamžių atstūmimas neigiamai veikia savo įvaizdžio suvokimą, ir gali tapti depresijos priežastimi. Tyrimų atliktų su paaugliais duomenimis, jaunuoliai, išgyvenantys bendraamžių atstūmimą bei turintys bendravimo sunkumų, teigia labiau linkę užmegzti artimus ryšius su internetiniais draugais nei realiais bendraamžiais. Pastebėta, jog daugiausiai tam įtakos turi dėmesio stoka iš tėvų.