Kas tas Tibetas ir kodėl jam reikalinga jūsų pagalba?
|

Kas tas Tibetas ir kodėl jam reikalinga jūsų pagalba?

Tibetiečiai jau tapo tautine mažuma savo pačių Tėvynėje. Visoje Tibeto teritorijoje dabar gyvena 8 milijonai kinų, neskaičiuojant KLR karinių dalinių. Kinams atiduodamos derlingiausios dirbamos žemės, jie visur užima vadovaujančius postus. Tibetiečiai yra atstumtieji ir politinėje, ir ekonominėje, ir socialinėje srityje. Gimstamumo kontrolė, kurią kinų valdžia vykdo Tibete, primena nacių taikytus metodus. Pasauliui apie tai, deja, mažai žinoma, nes visi oficialūs dokumentai bei pranešimai atspindi ir remia Pekino propagandą. Kinijos “ekspertai” teigia, kad prievartinė sterilizacija ir abortai Tibete yra Kinijoje vykdomos “vieno vaiko” politikos tąsa. Tačiau Tibetas, kurio teritorija 2,5 mln. kvadratinių kilometrų, priešingai nei Kinija, niekada nekentėjo nuo gyventojų pertekliaus. Sterilizacija yra pagrindinė priemonė kontroliuoti gimstamumą. Kai kuriuose Tibeto rajonuose klasta arba žadant finansinę paramą sterilizuota apie 80% galinčių gimdyti tibetiečių moterų. Prievartiniai abortai daromi 6 -ą, 7 -ą, kartais net 9 -ą nėštumo mėnesį. Dažnai antrą, “uždraustą” kartą pagimdytiems vaikams arba “gimdymo sertifikato” neturintiems pirmagimiams suleidžiamos mirtinos injekcijos. Jei tibetiečių šeima nepaiso “gimstamumo kontrolės” ir “vieno vaiko” politikos arba susilaukia kūdikio neturėdami 25 metų, jie yra baudžiami 400 JAV dolerių bauda, o tai tuose kraštuose didžiulė suma, pažeminami pareigose arba atleidžiami iš darbo.

|

Rekomenduojama literatūra

“Budos išmintis”, Jean Boisselier, 1997, BALTOS LANKOS, Atradimai, Vilnius

“Drugelis sniege Haiku”, Gaivata, Kaunas, 1999

“Grožis ir menas”, Antanas Andrijauskas, Vilniaus Dailės Akademijos Leidykla, 1996

“Japonai šiandien. Permainos ir tęstinumas”, Edwin Reischauer, Marius Jansen, Litterae Universitatis, 1996

“Laimės menas Gyvenimo knyga”Jo Šventenybė XIV Dalai Lama ir Howard C. Cutler M.D.

“Laisvas tremtinys”, Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos autobiografija, Gaivata, 2000

|

Theravada, Hinayana

Hinayana – (sanskr.”Mažasis kelias, Mažoji Važiuoklė”). Taip buvo vadinamos tradicinės pietų Azijos budistinės mokyklos, paplitusios Tailande, Šri Lankoje, Mjanmoje, Kambodžoje, Laose išlaikiusios senojo budizmo dvasią. Theravda skrupulingo tikslumo dėka, šiandien galime tvirtinti, kad dabartinė Theravados vienuolių bendrija, Sangha, yra tiksli Budos laikų bendruomenės kopija, besilaikanti lygiai tų pačių taisyklių ir pareigų, užrašytų Tipitakoje.

|

Budizmas Internete

http://www.budizmas.ten.lt/- tikrai nebloga lietuviška svetainė apie budizmą.

http://www.budizmas.lt/ -Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagyu linijos centras Lietuvoje, vedamas 17-ojo Karmapos Thaje Dordže autoriteto ir vadovaujamas Lamos Ole Nydahlo, vienas iš 300 Karma Kagyu linijos budistinių centrų visame pasaulyje.

http://www.lamaole.lt/ -Lamos Ole Nydahlo oficialus tinklapis lietuvių kalba.

Budizmas ”Vartiklio” mitologijos puslapyje – J.Ivanauskaitė: Tarp dviejų pasaulių, Tibeto “Mirusiųjų knyga” ir dar daug kitų įdomių straipsnių.

http://www.zen.lt/ -Vilniaus Zen Centras, vienas tarptautinės KWAN UM zenbudistinės mokyklos, įkurtos Zen Meistro Seung Sahno, padalinių.

http://www.dalailama.lt/ – svetainė, pasakojanti apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Gaila, bet šiuo metu ji neveikia.

http://www.dorjeling.ten.lt/ – Budizmo atspindžiai.

|

Mahayana

Mahayana – (sanskr.”Didysis kelias, Didžioji Važiuoklė”). Tai yra vadinamos šiaurės budistų mokyklos, paplitusios Kinijoje, Tibete, Mongolijoje, Korėjoje, Japonijoje, Vietname ir Taivanyje. Pirmieji nesutarimai tarp tradicinio Theravada budizmo pasekėjų prasidėjo dar po Pataliputroje apie 250 m. pr. Kr. įvykusio trečiojo budistinio Susisrinkimo, Sangiti. Galutinai naujasis Mahayana judėjimas susiformavo I a. po Kr. ir greitai tapo labai populiarus. Pagrindinis skirtumas, skiriantis Mahayana pakraipos budistines mokyklas nuo Tharavados yra požiūris į Nušvitimo tikslą. Mahayana idealas yra tapti Bodhisattva (“būtybė pakeliui į Nubudimą, būsimasis Buda”), kurio žygdarbis yra tas, kad būdamas taip arti Galutinės Realybės suvokimo, nirvanos, jis pasilieka samsaros rate, kupinas begalinės užuojautos ir padėdamas visiems gyviems sutvėrimams siekti išsigelbėjimo ir tobulėjimo, tuo tarpu Theravada mokymas skirtas pasiekti arhanto būsenai (asmeniniam Nušvitimui) ir jau nebegrįžti.

Vajrayana
|

Vajrayana

Vajrayana – (sanskr. “Deimantinė Važiuoklė”). Taip vadinama, kadangi šis mistinis dvasinės transformacijos kelias remiasi Metodo ir Išminties nesuardoma, tvirta kaip deimantas vienybe. Tai aukščiausias Budos mokymo lygmuo, slaptai dėstytas tik išrinktiesiems ir nurodantis, kaip pasiekti Nušvitimą per vieną žmogaus gyvenimą, nelaukiant daugybės persikūnijimų. Savo laiku labai populiarus mokymas, buvo paplitęs Šri Lankoje, Indonezijoje, Kinijoje, Japonijoje, labai populiarus Tibete. Yra be galo daug literatūros, aiškinančios šią budizmo kryptį. Tantra (sanskr. “tęstinumas, nenutrūkstamumas”), tantriniai tekstai, 2606 yra Tibeto kanone, ir jais paremtos praktikos skirstomos į keturias dalis: Krija Tantra – Veiksmo tantra, išorinių ritualinių veiksmų nurodymas, Charia Tantra – Įvykdymo tantra, derina išorinius ritualinius veiksmus ir jogų meditacines praktikas, Yoga Tantra- Jogos tantra, kaip aišku jau iš pavadinimo, skirta jogų meditacijai, Anutara Yoga Tantra – Aukštesniosios jogos tantra.

|

ZEN budizmas

Zen budizmas – (kin. ch’an, sanskr. dhyana, jap. zenno- reiškia “absorbavimas, įsigilinimas, meditacija”). Zen budizmas yra Mahayanos atšaka, paplitusi Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje. Pradininku laikomas indų vienuolis Bodhidharma (Japonijoje jį vadina Daruma), kuris atkeliavo VI a. į Kiniją ir ėmė čia skleisti savo mokymą ch’an, kuris didžiausią populiarumą įgavo Tang’ų (618-907 m. po Kr.) dinastijos valdymo laikais. Naujosios budizmo pakraipos plitimas buvo toks sėkmingas, kad turtingi vienuolynai pamažu pavirto ne į sielovados centrus, bet į paprasčiausias religines mokyklas jaunimui, besigilinančiam ne tiek į Dharmą, kiek į meną ir literatūrą, nors čia, tiesa, buvo pakankamai griežta disciplina. Ch’an budizmas klestėjo Kinijoje iki Mingų (1368-1643) dinastijos laikų. Vėliau skirtumai tarp įvairių budistinių mokyklų ėmė blėsti ir mūsų laikus pasiekė tik labai nežymi dalis buvusio galingo dvasinio tobulėjimo paveldo.

|

Kelios zen istorijos

Kartą keliavo du vienuoliai. Lijo smarkus lietus ir kelyje telkšojo balos, buvo daug purvo. Kelyje jie sutiko jauną, švariai apsirengusią merginą, bandančią pereiti per purvyną. Vienas iš vienuolių paėmė ją ant rankų ir pernešė į kitą purvyno pusę. Likusią kelionės dalį vienuoliai ėjo tylėdami ir tik vėlai vakare, pasiekus nakvynės namus, vienas jų neiškentė ir paklausė savo draugo: -Kodėl tu taip pasielgei? Juk žinai, kad mums, vienuoliams, nedera artintis prie jaunų moterų. -Aš, pernešęs merginą per purvą, palikau ją ten, o tu, matau, vis dar ją neši?-atsakė kitas vienuolis.

|

Lamų budizmas

Lamų budizmas – šiaurės budizmo, paplitusio Tibete, Mongolijoje pavadinimas, priimtas Vakarų valstybėse. Patys jo pasekėjai savęs taip nevadina, o Jo Šventenybė XIV Dalai Lama pataria šios sąvokos atsisakyti kaip klaidinančios ir pabrėžia, kad vyraujanti Tibeto religija yra budizmas, tikra ir neiškraipyta Budos skelbtoji doktrina, kurios nederėtų vadinti jokiais naujais vardais. Lama (tibet. “aukštesnis”) – tai mokytojas, gilesne nei Vakaruose priimta, prasme. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio termino “lamaizmas” stengtasi nevartoti dar ir todėl, kad komunistinė Kinija, nuo 1959 m. naikindama budistinę kultūrą Tibete skelbė, kad čia vyrauja degradavusi budizmo forma, lamaizmas, kuris nevertas išsaugojimo ir neturi jokio išliekamos vertės.

|

Budos mokymo įvairovė

Mano manymu, budizmo esmę sudaro tokie kertiniai teiginiai, kaip, pavyzdžiui, Keturios Tauriosios Tiesos. Jas galime rasti indiškoje, japoniškoje, kiniškoje, tajų, tibetietiškoje budistinėje tradicijoje. Visose šiose tradicijose tikrai surasite teiginius apie Keturias Tauriąsias Tiesas. Jie yra visų budizmo formų pagrindas. <...> Vienos šalies kultūriniai aspektai gali netikti kitai šaliai, kurioje kitokia kultūra, kitokios žmonių tradicijos. Jie negali duoti naudos Mokymui ir turi būti pakeisti tinkamais. Todėl , kai budizmas “perkeliamas” į kitą kultūrinę terpę, jo pavidalas keičiasi, išsaugojant pačią esmę.