Mūsų Kalboje galioja įstabus dėsningumas: visi lietuviški vešlumą – brandą reiškiantys Žodžiai turi savo dvynius-priešpiešas: nokti-nykti, tarpti-tirpti, kūpėti-keipti, lapoti-leipti, gyvėti-geibti, kermėti, (vešėti)-kirmyti, kusti (gyvėti)-kūsti (liesėti), dygti-daigoti (naikinti), stiebtis, stypti-stipti, žydėti-žiedėti (džiūti), krešėti (žydėti)-kriošti, vešėti-vysti, želti-žilti. Labai svarbu, kad šis dėsningumas („nokti-nykti” dėsnis), kurio kitose indoeuropiečių Kalbose yra išlikę tik fragmentai, nuolaužos, Lietuvių Kalboje galioja absoliučiai, […]...
Daina „Rimo rimo tūto sutariela”. „Rimo” senąja Lietuvių Kalba reiškia pasyvųjį pradą, moteriškąjį (rytų Kultūroje atstoja in energiją) – iš čia „ramybė”, „rimsta”. Žodis „tūto” reiškia aktyvųjį pradą, vyriškąją energiją (jan). „Sutariela” tarmiskai nuo žodžio Sutarėlė, Sutarimas. Tad Dainoje kartojama „rimo rimo tūto sutariela” išreiškia moteriškosios ir vyriškosios energijų santarą, dermę, Darną, nes tik jų […]...
Vedose aprašytos 6 Vyro pareigos Žmonai: 1. Aprūpinti ir išlaikyti; 2. Dovanoti/pirkti rūbus ir papuošalus ir mokėti juos tinkamai pateikti, t.y. suteikti visas galimybes Žmonai visuomet būti patraukliai; 3. Ginti ir saugoti; 4. Mokyti savo Žmoną, teikti jai dvasines žinias; 5. Nuolat apdovanoti ją pasitikėjimu, Meile ir švelniais žodžiais; 6. Niekada jos neliūdinti ir neskriausti. […]...
Raimundas BakutisKlaipėdos Universiteto rekreacijos ir turizmo vadybos bakalauras. Sveikos gyvensenos atstovas, bėgimo „Už blaivią Lietuvą” sumanytojas, įgyvendintojas ir minties skleidėjas. Domėjosi futurologija, geopolitika, dvasinėmis praktikomis, religijotyra, filosofija, istorija, literatūra, gimtos šalies Kultūra, tradicijomis ir amatais, propagavo sveiką gyvenimo būdą, blaivybę, žaliavalgystę. raimundasbakutis.blogspot.lt...
Lietuvių tarpe užgimė nauja tradicija/ritualas – visuotinė malda Tiesai. Visi Mes esame skirtingų pažiūrų, pasaulėžiūrų ir vertiname pasaulį įvairiai. Kiekvienas iš mūsų turi savo Tiesą. Tačiau kai susieina būrys Lietuvių, visi jie tampa vieningi, nes yra vienos Tautos, vienos Žmonijos Šeimos atstovai. Taigi, susirinkę draugėn, susiimkime rankomis ratu ir kiekvienas minutę skirkime pasimelsti savo Dievui ar […]...
Adventas yra senas, skaičiuojantis mažiausiai keletą tūkstančių metų mūsų Protėvių Gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir tuo išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių organizme nusėdusių šlakų ir toksinų. Kitas badavimas (organizmo išvalymas nuo šlakų ir toksinų) vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių. Kūčios – mūsų genčių šeimyninė Šventė, kai Šeimos […]...
Ąžuolas ne tik dydžiu, bet ir daugeliu savybių išsiskiria iš kitų Medžių. Tai pats galingiausias ir patvariausias Medis, laikomas stiprybės ir tvirtumo simboliu. Sunkiai daugeliui kitų Medžių pasiekiamas ir Ąžuolo amžius. Dažnai jis siekia 300-400 metų, o atskiri Medžiai sulaukia 1000-čio ir daugiau metų. Ąžuolų aukštis dažniausiai yra 20-40 metrų, o kartais jų šakos iškyla […]...
Paprastai etnologijoje pagrindinė tyrimo priemonė yra papročiai ir tradicijos. Kalba laikoma pagalbine. Bet labai gali būti, kad su lietuvių kalba yra kitaip – kalba, žodis gali tapti etnologijos ir netgi platesne prasme pasaulėžiūros instrumentu. Neabejotinas lietuvių (baltų) kalbų archajiškumas leidžia savaip spręsti garso ir prasmės santykio žodyje mįslę. Gali būti, kad rašto atsiradimas (kuris, aišku, yra civilizacijos pasiekimas) kartu yra ir kultūros nuosmukis špengleriškąja prasme, kai buvo prarasta garso ir prasmės dermė (Babelio bokšto katastrofa). Pačios seniausios kultūros (pavyzdžiui, Indija) nepasitiki raštu ir...
Esõs arba Doros, vidinė Kultūra. Tokios Kultūros neturi didingų pastatų, rūmų, piramidžių, šventyklų, ir kitų formos dalykų – tai vadinamosios pagrindo, pamato Kultūros. Dorinis pamatas ir sąlygojo mūsų išlikimą. Tai pati Kalba liudija. Atsiverskit mūsų Didįjį Žodyną, suraskit žodžius su šaknimi skaist- – jų ten yra virš šimto! Akivaizdu, kad skaistumo sąvoka buvo gana reikšminga. […]...
Baltai žinojo, kad blynams kepti pirmiausia reikia pasigaminti iš miltų blendinį. „Blendinys“ – ko gero yra pats seniausias indoeuropiečių kulinarinis terminas. Vieni tik Lietuviai, kaip seniausia indoeuropiečių Tauta, tebemoka blendinį gamintis ir vis dar tebenaudoja šį terminą tiesiogiai, t. y. blynų kepimui. Kitos indoeuropiečių Tautos, ypač žymiai jaunesnės už Baltus, pav., anglai taip pat naudoja […]...
