Kas geriau: nuolankumas ar įžūlumas?
Senamiesty, geroj vietoj, sename name gyvena senutė. Daug vargo ir nelaimių patyrusi tremtinė. Virš jos buto apsigyveno jaunas verslus inteligentas, “prie pinigo”, todėl savo valdas norėtų praplėsti kaimynės “sąskaita”.Ne kartą jai siūlė nemenką pinigą, bet moteris nesileidžia į kalbas. Ką daryti? – mąsto senutės kaimynas. – Laukti, kol numirs? Kas žino, kada tai atsitiks, o jos buto man reikia dabar. Pabandysiu senę “išrūkyti” kaip lapę iš olos: naktimis triukšmausiu, “netyčia” apliesiu jos buto lubas ir sienas – pati išsinešdins neapsikentusi, pusvelčiui butą parduos. Istorija neišgalvota, ilga ir sudėtinga, aktuali iki šiol, kokių daug senamiesčiuose, vaizdingose paežerėse ir pamiškėse. Stipresnis, įtakingesnis, niekšiškesnis kaimynas elgiasi taip, kad sunku prie jo prikibti: triukšmauja “normos ribose”, aplieja “netyčia” (kam nepasitaiko!), papirkinėja pareigūnus, grasina. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis senutė? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas švenčia dvidešimtmetį. 402-oje auditorijoje žymūs piolitikai, politologai, istorika, juristai skaito paskaitas ne tik šio instituto studentams. Nusprendžiau pasiklausyti istoriko Česlovo Laurinavičiaus paskaitos “Kodėl reikėtų sugyventi su kaimynais”. Gal paskui galėsiu ką geresnio patarti stipresnio kaimyno nemalonėn patekusiai senutei. Juk kaimyninių tautų, valstybių santykiai dažnai lyginami su gatvės, namo, buto kaimynų santykiais.