Kompiuterijos pradžiamokslį tebekremtančio Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė iš esmės pakoregavo valstybės prioritetus. Ji nusprendė, kad nuo ateinančių metų Lietuvos prioritetas bus ne informacinė, o “runkelių visuomenė”. Ankstesnės Vyriausybės mokykloms kompiuterizuoti skirdavo bent po 22 mln. Lt kasmet, o dabartinė nusprendė neskirti nė lito.

Jau iki A.Brazauskui užimant premjero postą 70 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad Vyriausybė skiria nepakankamai dėmesio informacinės visuomenės plėtros problemoms. Tai liudija Atviros Lietuvos fondo užsakymu ir lėšomis atliktas didžiulis tyrimas. Beveik trys ketvirtadaliai visų respondentų mano, kad informacijos visuomenė labiausiai reikalinga visiems Lietuvos piliečiams, o ne jų daliai. Dauguma Lietuvos gyventojų – iš viso 72,3 proc. – tiesiogiai sieja informatizavimo procesus su geresnio gyvenimo viltimi. Tiesa, Lietuvos jaunimas informacinės visuomenės plėtrą visų pirma sieja su švietimo kokybės gerėjimu.
Daugiau kaip pusė visų respondentų nurodė ekonominį Lietuvos atsilikimą kaip pagrindinį informacinės visuomenės plėtros stabdį. Beje, lietuviai pernelyg nuvertina skaitmeninę savo šalies raidą.

Beveik visi turintys vaikų norėtų, kad jų vaikai būtų interneto vartotojai. 68,3 proc. Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų ir norėtų, kad vaikai naudotųsi internetu, yra pasirengę už internetą kas mėnesį mokėti iki 50 Lt. Tik 12,3 proc. pasirinko variantą “nė kiek”.

Įdomu tai, kad 58,7 proc. žinančių, kas yra internetas, mano, kad interneto įkainiai Lietuvoje yra pernelyg aukšti, o 13 proc. – kad normalūs.

Net du trečdaliai – 69,2 proc. – visų respondentų teigia, kad Lietuvos Vyriausybė skiria nepakankamai dėmesio informacinės visuomenės plėtros problemoms, tik kas dešimtas respondentas manė, kad jo skiriama pakankamai. Labai panašiai buvo vertinamos ir vietos savivaldybės: tik kas dešimtas apklaustasis teigė, kad vietos savivaldybė skiria pakankamai dėmesio informatizavimo problemoms spręsti.

Daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų norėtų, kad paštuose, bibliotekose, savivaldybėse ir kitur būtų įrengti paprasti ir patogūs naudotis kompiuteriniai įrenginiai, kurie leistų gauti informacijos, pareikšti savo nuomonę, tvarkyti savo sąskaitas, gauti informacijos apie įsidarbinimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad 70,1 proc. dirbančiųjų ir besimokančiųjų, arba 37,9 proc. visų Lietuvos gyventojų, darbuojasi kompiuterizuotose darbo ir mokymo vietose, tačiau tik kas antras jose pats naudoja kompiuterinius įrenginius. Iš viso skaitmeninėmis technologijomis sako mokąs naudotis beveik kas trečias Lietuvos gyventojas.

Namuose kompiuterį turi tik 12,9 proc. lietuvių (kaime tik 4,4 proc.). Per vienerius metus nešiojamą arba stalinį kompiuterį ketina įsigyti kiek daugiau nei kas dešimtas respondentas. Interneto prieigą namuose turi tik 5,8 proc. Lietuvos gyventojų, 9,4 proc. – ketina ją įsigyti per metus. Iš viso internetu yra naudojęsi 19,5 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Kiekvieną dieną arba kelis kartus per savaitę internetu naudojasi 43,6 proc. mokančių tai daryti respondentų, arba 8,5 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Tarp nemokančių naudotis kompiuteriu linkusių to išmokti yra kiek daugiau nei pusė – 55 proc. Poreikį išmokti naudotis kompiuteriu lemia amžius: labiausiai to nori 15-19 metų – 97 proc., bei 20-29 metų – 92,5 proc., amžiaus asmenys, o mažiausiai – 60 ir vyresnio amžiaus žmonės – tik 23,4 proc.

Pastebėta, kad kuo didesnės pajamos ir kuo aukštesnis išsimokslinimas – tuo aukštesnis skaitmeninio raštingumo lygis. Tarp respondentų, kurių pajamos iki 200 Lt, internetu naudotis moka tik 11,2 proc., tarp tų, kurių pajamos 500 Lt ir daugiau – 48,1 proc. Paaiškėjo, kad studentų ir moksleivių, mokančių naudotis internetu, yra 68,5 proc., specialistų su aukštuoju – 55,9 proc. Mažiausiai moka naudotis internetu pensininkai – tik 1,1 proc. 70 proc. pensininkų net nežino, kas yra internetas.

Lietuvos informatizavimo lygis smarkiai nusileidžia tiek labiausiai pažengusioms valstybėms, tiek ir ES vidurkiui. Iš viso Lietuvoje internetu naudojasi maždaug trečdaliu mažiau žmonių negu vidutiniškai ES valstybėse. Manoma, kad internetu pasaulyje iš viso naudojasi apie 407 mln. žmonių arba 6,71 proc. visų pasaulio gyventojų. Lietuvoje interneto vartotojų yra 19,5 proc. visų gyventojų, t.y. Lietuva pasaulio vidurkį viršija maždaug tris kartus. Visų kaimyninių šalių gyventojai internetu naudojasi rečiau nei lietuviai – Latvijoje – 16 proc. Lenkijoje – 7,25 proc., Rusijoje – 6,3 proc., o Baltarusijoje – 0,1 proc. Palyginimui, JAV – internetu naudojasi 59,8 proc. žmonių.

Beje, paskutiniais bendrovės “Gartner Dataquest” rinkos tyrimo duomenimis, asmeninių kompiuterių prekyba pasaulyje mažėja.

Preliminariais antrojo ketvirčio rezultatais, pasaulyje asmeninių kompiuterių gamintojai mažmenininkams pristatė 30,4 milijono asmeninių kompiuterių, o tai 1,9 proc. mažiau palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu. Prognozuojama, jog šiemet asmeninių kompiuterių prekybos apimtys pasaulyje sumažės 1,6 proc., o tai būtų pirmasis kompiuterių prekybos smukimas per pastaruosius 16 metų.

Views All Time
Views All Time
789
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn