Bildukai, poltergeistas, piktosios dvasios: žvilgsnis į anapusinį pasaulį
Esame įpratę prie mus supančio pasaulio, kurį turime galimybę matyti, liesti, užuosti, girdėti, jausti savo klasikiniais penkiais fizinio žmogaus pojūčiais. Tačiau mes nežinome, koks tas žmogus iš tiesų yra. Žmogus turi labai daug subtiliųjų, nematomų struktūrų, kurios yra daug galingesnės, nei mums įprasti pojūčiai gali tai patvirtinti. Kalbant moksliškai, mes įpratę savo aplinką matyti bei suprasti kaip trimatį pasaulį, kuriame dominuoja ilgis, plotis, aukštis. Plius dar galime įvesti ir tokią sąvoką kaip laikas, kuris yra lyg ketvirta erdvė, nes laiką mes suprantame, kaip procesą, kažkokį kitimą. Laiką tapatiname su diena ir naktimi, bet pati laiko sąvoka iš tiesų yra daug sudėtingesnė. Šalia šių įprastų sąvokų, mes turime visas tas subtilias struktūras, kaip “n” – mates erdves: keturmatę, penkiamatę, šešiamatę, daugiamatę erdves. Tai reiškia, jog tuo pačiu momentu ir toje pat vietoje, kurį mes įsivaizduojame kaip šį pasaulį, egzistuoja kitų pasaulių su savo gyventojais, su savo dėsniais ir taisyklėmis. Tie pasauliai sąveikauja su mumis, tačiau mes juos atmetame. Ir tik dalis žmonių turi įgimtą Dievo dovaną matyti.