Neradę Smiltynės gaisro kaltininkų gaisrininkai šventė santūriai
Nors jau praėjo lygiai metai po Smiltynėje kilusio šimtmečio gaisro, kai išdegė net 235 hektarai miško, iki šiol dar nepavyko nustatyti šią nelaimę sukėlusių kaltininkų.
„Tyrimas tebevyksta. Versijų yra daug, bet tikrojo kaltininko dar nepavyko nustatyti”, – vakar sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ikiteisminio tyrimo poskyrio viršininkas Algimantas Stankevičius.
Šukės neapkaltinsi
Pareigūnas dalijosi prielaidomis, kad greičiausiai be žmogaus rankos nebuvo apsieita. Mat praėjusių metų gegužės 4-ąją nebuvo nei perkūnijos, nei kitų gamtos reiškinių, kurie galėjo sukelti gaisrą.
„Žinoma, paprasčiausia būtų suversti kaltę kokiai nors stiklo šukei. Tačiau gaisro židinio vietoje neradome konkrečios šukės, kuri galėjo lemti tokią nelaimę”, – kalbėjo A. Stankevičius.
Anot jo, nustatyta, kad gaisras kilo tolokai nuo pagrindinio kelio Smiltynė-Neringa, maždaug už 1,5 kilometro. Tačiau toje vietoje, kur įsipliekė gaisras, iki marių vingiuoja vadinamas žvejų takas.
„Kadangi tą dieną buvo labai sausa, gaisras galėjo įsiplieksti nuo mažiausios kibirkštėles, tikrai nereikėjo specialiai lauželio pakurstyti. Būtų pakakę numesti nuorūką”, – pasakojo pareigūnas.
Jis, be kita ko, priminė, kad visai nesvarbu, ar valstybės saugoma teritorija, gamtos objektas buvo suniokotas tyčia ar ne. Bet kuriuo atveju Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė. Už tokį nusikaltimą gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.
Spėja, kad padegė tyčia
„Atrodo, kad pernai viskas buvo padaryta piktavališkai, tyčia, kad sugadintų ugniagesiams šventę”, – svarstė Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Šverebas.
Žinia, pernai ugniagesiai net nespėjo pradėti švęsti profesinės šventės. Apie Smiltynėje, ties 6-uoju kelio Klaipėda-Nida kilometru kilusį gaisrą buvo pranešta 14.10 val.
„Pernai likome be šventės. Beje, ir šiemet stengiamės švęsti be fanfarų. Ryte buvo iškilminga rikiuotė, ir vėl visi grįžome į tarnybą. Šventė šiemet labai santūri, nenorime užsitraukti Dievo rykštės, kad vėl nepasikartotų pernykštis scenarijus”, – pasakojo M. Šverebas.
Nors buvo suplanuota per šv. Florijono šventę Juodkrantėje atidaryti naują ugniagesių komandos postą, iškilmės kuriam laikui atidėtos.
„Kadangi šiandien liūdnos Smiltynės gaisro metinės, gal ne laikas iškilmingam atidarymui. Nors patalpos jau paruoštos – betrūksta stalų, kibirų, rašiklio ir balto popieriaus”, – linksmai nusiteikęs buvo M. Šverebas ir patikino, kad gegužę naujasis postas tikrai pradės veikti.
Juodkrantės poste dirbs keturios pamainos, kiekvienoje – po du darbuotojus. Šį postą įrengs ir išlaikys Neringos savivaldybė. Manoma, kad taip pavyks dar operatyviau reaguoti į nelaimes nerijoje.
Retins kalnines pušis
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) darbuotojai jau gavo mokslininkų parengtas rekomendacijas, kaip reikėtų sutvarkyti Neringos miškus, kad jų nebenusiaubtų tokie baisūs gaisrai.
KNNP direktorės pavaduotojas miškininkystei ir ūkiui Viktoras Kolokšanskis pabrėžė, kad mokslininkų rekomendacijos nėra paremtos jokiais finansiniais paskaičiavimais, todėl sunku pasakyti, kiek prireiktų lėšų ir laiko jas įgyvendinti.
Rekomendacijos atrodytų elementarios – įrengti daugiau mineralizuotų priešgaisrinių juostų, daugiau atkirtimų, kalninės pušies masyvus atskirti nuo kitų medžių.
„Rekomenduojama apskritai retinti kalnines pušis – kasmet iškirsti po 10 hektarų šių medžių. Tačiau manau, kad tai būtų per drastiška, kasmet pakaktų išpjauti bent po 2 hektarus”, – sakė V. Kolokšanskis.
Kalninė pušis Neringos miškuose dabar užima ketvirtadalį ploto.
V. Kolokšanskis užsiminė, kad dabar ruošiamasi inicijuoti miškotvarkos projekto pertvarkymą. Projektas yra parengtas dešimčiai metų, tačiau jame nėra akcentuotos priešgaisrinės nuostatos. Pertvarkyti projektą paskatins ir mokslininkų pateiktos rekomendacijos.
Tvarkant Smiltynės gaisravietę kelio Klaipėda-Nida 8-ajame kilometre buvo palikta šiurpi ekspozicija – specialiai įrengtu medinių lentų takeliu galima pasivaikščioti tarp likusių nudegusių medžių. Nors gaisravietėje tebevyksta valymo darbai, V. Kolokšanskis užsiminė, kad šiuo metu prie ekspozicijos nedirba sunkioji technika, tad smalsuoliai jau gali ją aplankyti.
