Kiekvienas drąsiai galėtų pasakyti, jog kova tarp katės ir pelės būtinai baigiasi didesniosios pergale. Lietuva, būdama tik mažytė valstybė priešais galiūnę Tarybų Sajungą, įrodė, jog ne visada svarbiausia dydis. Prieš dvidešimt metų mano gimtinė stojo priešais plėšrūnę ir tapo pirmąja pele, sėkmingai išlindusia iš po katės letenų. Neįmanoma tapo įmanoma. Savo stipria dvasia mes tapome…
Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta. Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, – kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau apie viską iš eilės. Praėjusių metų spalio 23 dieną Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta nauja Konstitucija. Šis referendumas – baigiamasis akordas kovoje, į kurią Islandijos tauta pakilo 2008-aisiais, kai islandai netikėtai sužinojo, kad jų šalis, ištikus finansinei krizei, tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja.
Savo vaizduote aprėpę žmonijos materialios kultūros vystymąsi, ko gero nerastume žymiai didingesnio įvykio žmogaus gyvenime tokio, kaip pirmykščio žmogaus dirbtinis ugnies išgavimas. Be ugnies dabar mes neturėtume nei gamyklų, nei fabrikų, nei automobilių, kurių cilindruose dega benzinas, nei reaktyvinių lėktuvų ir kosminių raketų, kurių darbiniuose kanaluose dirba ugnis. Neturėtume nei šiluminių elektrinių, nei šiuolaikinio geležinkelio ir vandens transporto. Ugnis yra šiuolaikinės energetikos pagrindas. Bet dabar jau aiškiai žinoma, kad pasaulinės kuro atsargos nėra begalinės. Rusų mokslininkas K.Ciolkovskis teigė:,,Tik mūsų neišprusimas mus verčia naudoti iškastinį kurą“. Beje, tai buvo pasakyta dar tuomet, kai energijos sunaudojimas vienam gyventojui buvo palyginti nedidelis. Vadinasi, kiek daug mes beturėtume energijos šaltinių, vis tiek būsime priversti nagrinėti jų racionalaus panaudojimo klausimus. P.Oščepkovas rašo:,, Mums dabar žymiai svarbiau yra suieškoti būdus ir kelius naujų energijos šaltinių įsisavinimui“. 1943 m. jis išleido straipsnį pavadinimu:,,Elektra iš supančios erdvės“. Iš kur pas mokslininką tokios nekasdienės idėjos? ,,Pastoviai stebėdamas supančią gamtą, aš ne kartą žavėjausi jos kuriamąja galia“- rašo Oščepkovas.
Kai pasaulyje baigiasi iškastinio degaus kuro rezervai, susirūpinta alternatyvių kuro pakaitalų, iš kurių būtų galima gaminti energiją, paieška, tačiau Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica savo pranešimu “Energija ir fizika“ remdamasis baziniais fizikos principais iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Saulės energijos tankis labai mažas, bet plinta šviesos greičiu, tenka ne daugiau, kaip 1 kW kiekvienam kv. m, todėl žmogui, kaip energijos šaltinis neefektyvus, nes pačių saulės baterijų efektyvumas dar nėra pakankamas. Didžiausias viltis akademikas P. Kapica dėjo į termobranduolinę energetiką, tačiau čia specialistai prognozuoja sėkmę tik po 100 metų. Netinka ir vandens skaidymas į degųjį vandenilį, nes skaidant elektrolize energijos skaidymui sunaudojama beveik tiek pat kiek ir deginant vandenilį. Tas pats ir su bioenergetika: varikliuose kurui panaudoti augalinius ir gyvulinius riebalus. Dyzelis savo variklyje naudojo arachisų aliejų… Nuimant net 3 derlius per metus iš 1 kv. m. gausime 1 kg. aliejaus, o iš jo 8000 kcal energijos arba 9.304 kWh/per metus, o saulės energijos efektyvumas jūros lygyje, įvertinus nuostolius atmosferoje sudaro 100 – 200 W/kv.m. ir netgi dabar salės energijos konvertavimo į elektrą įrenginių n.v.k. sudaro ne daugiau 15%, ir neįvertinus, kad žemės ūkio aliejinei produkcijai gauti dar reikia trąšų ir degalų traktoriams.
Dar 20 metų gaminti reikiamą kiekį šiluminės ir elektros energijos tradiciniais metodais, naudojant besibaigiantį įprastinį ir atominį kurą. Energijos kaina ir tarša vis didės. Tačiau pakeisti susidėvėjusių komunikacijų mes nepajėgsime niekada. Tai įrodė avarija Telšiuose. Jų bus vis daugiau… Mes per 15 metų net nesugebėjome apšiltinti namų sienas, lubas-stogus. Apie komunikacijų pakeitimą nėra nei kalbos. Alternatyvūs energijos šaltiniai dabar užima menką sunaudojamos energijos dalį ir negalės padengti staiga atsirasiantį energijos stygių uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir mums persėdus į elektromobilius labai pabrangus degalams. Prisieis panaudoti Žemės sukimosi energiją: Įsivaizduokite įprastą elektros generatorių, kurį suka milžiniškas „dantratis“ – besisukanti apie savo ašį Žemė. Gamtoje šis generatorius gerai veikia. Viršutiniai atmosferos sluoksniai juda iš Vakarų į Rytus aplenkdami besisukančią Žemę. Šis atmosferos sluoksnis irgi yra „dantratis“, sujungtas inercinėmis-gravitacinėmis jėgomis su besisukančia Žeme. Šios jėgos ir sukuria ciklonus, viesulus, uraganus, „tornadus“. Šie reiškiniai jau senai pastebėti. Teorinė mechanika ir termodinamika jų nepaaiškina. Kiekvienam Žemės gyventojui reikia 5 KW, visai Žmonijai 50 milijardų KW galios, kad nustotume deginti naftą, dujas, anglį, medieną – sustabdytume šilumines, hidro ir atomines elektrines. Naudodami tokios galios „stabdomąjį momentą“ Žemę sustabdytume per 100 mln. metų.
Didžioji dalis pasaulio energijos, įskaitant elektros energiją, yra gaunama deginant organinį kurą. Bet kokio organinio kuro deginimas gamina šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Visi supranta, kad šių dujų emisiją būtina mažinti. Paprasčiausias būdas – naujiems pajėgumams naudoti tokias elektros gamybos technologijas, kurios neskleistų tokių dujų. Tarp dažniausiai minimų yra branduolinė energetika ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šiuo metu 33 pasaulio valstybių atominėse elektrinėse veikia 439 branduoliniai reaktoriai, o dar 33 yra statomi. Atominės elektrinės pagamina maždaug trečdalį Europos Sąjungos elektros energijos. Maždaug tiek pat pagaminama anglis deginančiose elektrinėse, o 20 % – gamtines dujas deginančiose elektrinėse. Deginant organinį kurą (anglis, gamtines dujas, naftos produktus), Europos Sąjungos šalyse pagaminama daugiau kaip pusė visos elektros energijos. Tuo tarpu atsinaujinantys šaltiniai užima tik septintadalį. Todėl toks didelis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems šaltiniams. Iš jų hidroenergijos indėlis 2006 metais sudarė 9,2 %, vėjo energija – 2,4 %, biomasė – 2,7 %, Saulės energija – 0,074 %, geoterminės energija 0,2 %.
Niekada nesitikėjau, kad peržengsiu savo ribas. Spoksodama pro lietaus nutaškytą autobuso langą išvydau, kaip pro šalį skrieja metai.Ko aš vis dėlto noriu iš savo gyvenimo? – Na…Noriu būti laiminga. Atėjo laikas iš savęs tikėtis daugiau. Tačiau galvodama apie laimę vis susidurdavau su paradoksais. Norėjau save pakeisti, bet negalėjau savęs priimti. Norėjau tinkamai naudoti savo laiką, bet kartu – išklysti iš kelio, žaisti ir skaityti kada tik panorėjusi. Nustačiusi, kad įmanoma padidinti savo laimę ir žinodama, ką reiškia būti laimingai, turėjau tiksliai išsiaiškinti, kaip tapti laimingesnei. Norėjau pakeisti gyvenimą jo nekeisdama, o atrasdama daugiau laimės savo pačios virtuvėje. Autorė Laimės projektą vykdo 12 mėnesių. Knygoje rasite visą metodiką: lenteles, punktus, taisykles (galite pabandyti sau adaptuoti). Įdomiausia stebėti jos pakyčius, bandymus pritaikyti naujus dalykus savo gyvenime, aplinkinių reakciją. Ne visi jos sugalvoti principai man priimtini, bet randu ir įkvepiančių dalykų. Taikysiu. Taikau.
Praėjus juodžiausiam bedarbystės laikotarpiui, daugelio organizacijų vadovai jaučia darbuotojų, o ypač – kvalifikuotų, stygių. Tačiau ar daugelis jų susimąstė, kad nauja darbo rinkos situacija iš jų reikalauja naujo požiūrio į vadovavimą? Dinamiškoje šiandienios situacijoje darbuotojui svarbu ne tik gauti pinigus, bet ir tai, kaip jis jausis darbe, kur praleis didelę savo laiko dalį, ar jis jausis psichologiškai saugus. Vertindami Lietuvos organizacijų vadybos psichologiją, specialistai pastebi, kad nemaža dalis vadovų jaučia įtampą, kuri persiduoda kolektyvui, o dėl tokio emocinio fono kenčia darbo kokybę ir našumas. Kita problema, su kuria susiduria vadovai – kaip prognozuoti darbuotojų elgesį ir sudaryti tokias darbo sutartis, kurios padėtų išvengti dilemos, kai, atrodytų, geras darbuotojas laikas nuo laiko elgiasi neleistinai ir jį tenka bausti ar net atleisti. Vadybos psichologijos konsultacijos – naujas reiškinys Lietuvoje, nors užsienyje ši psichologų ar psichoterapeutų teikiama paslauga yra labai paplitusi, ir suvokiama kaip būtina sprendžiant organizacijoje kylančias bendravimo ir personalo valdymo problemas. Tokios konsultacijos labiausiai reikalingos naujai besikuriančioms įmonėms arba toms, kurios išgyvena plėtros etapą. Kodėl? Nes ką tik įkurtos organizacijos darbuotojai dar nežino kai kurių dėsningumų, santykiai ir vaidmenys įmonėje dar nėra nusistovėję ir ateitis yra neapibrėžta. Po konsultacijos darbuotojai lengviau priima kitus organizacijos vystymosi etapus, dėl to gerėja ir pačios įmonės rezultatai. Besivystanti organizacija, pasak psichologų, išgyvena savotišką „paauglystės“ periodą, todėl kaip šeimoje tėvams, taip šiuo atveju – įmonės vadovams kyla problemų valdant personalą, o tarp darbuotojų gali kilti „vaidmenų pasidalinimo“ konfliktų. Vystytis organizacija gali tik pasiekusi tam tikrą stabilumo, kuris yra patrauklus darbuotojams, etapą. Tačiau po šios „ramybės“ kolektyvo laukia naujovės – ateina nauji žmonės, kurie konkuruoja su senaisiais darbuotojais. Dėl padidėjusio žmonių skaičiaus vadovas nebespėja su visais bendrauti tiek, kiek anksčiau. Tai pajutę senieji darbuotojai nesąmoningai kaltina dėl sumažėjusio dėmesio naujokus, o šie jaučiasi nepatogiai, nes dar neturi tvirto vaidmens naujajame darbe. Tokiame etape organizacijai gresia personalo valdymo krizė, o vadovui – papildoma emocinė įtampa. Visa tai tiesiogiai veikia organizacijos darbo našumą ir rezultatus.
Tai mokymų programa apie „chemiją“. Taip. Apie tai, kaip išlaisvinti ir kryptingai panaudoti žmonių energiją, entuziazmą, kūrybiškumą. Apie pasitikėjimu ir dėmesiu žmonėms grįstos vidinės aplinkos ir organizacijos (arba komandos) kultūros kūrimą. Apie tai, kad bendra vizija ir vertybės svarbu. Taip pat apie atsakomybę. Tai programa tikintiems, kad žmogus yra kur kas daugiau, nei žinios, įgūdžiai, ar dvi rankos patikėtoms užduotims atlikti, ir norintiems išlaisvinti tikrąjį organizacijos ar komandos potencialą. Ši mokymų programa sukurta vadovaujantiems ir lyderiaujantiems. Puikiai tinka pradedantiems ir tiems, kurie pradeda suvokti, kad santykiai tampa vis svarbesni už formalius vaidmenis, o vien pavaldumu grįsti vadybos modeliai tampa nebe tokie veiksmingi. Kodėl verta dalyvauti? Pakeitę aplinką skirsite laiko sau – poilsiui, vidiniams atradimams, naujoms idėjoms. Geriau pažinsite ir suvoksite save, savo siekius, vertybes ir motyvus. Tai leis išlaisvinti dar daugiau energijos ir entuziazmo ne tik profesinėje veikloje, bet ir gyvenime. Atsiriboję nuo kasdienės veiklos ir situacijų nauju žvilgsniu pažvelgsite į tai, ko, kodėl ir kaip siekiate. Įgysite vertingų koučingo instrumentų, padedančių išlaisvinti ir kryptingai panaudoti daugiau vidinių organizacijos ar komandos resursų. Praplėsite suvokimą apie vidinę motyvaciją ir tai leis jums geriau suvokti ne tik savo, bet kitų veiksmų motyvus bei juos įtakoti. Išsilaisvinsite iš ribojančių nuostatų ir įsitikinimų, todėl norimi pokyčiai profesinėje veikloje vyks natūraliai ir lengvai. Patys save nustebinsite. Sustiprinsite komunikacijos įgūdžius ir tai leis ne tik efektyviau deleguoti, vesti susirinkimus, kūrybines darbo sesijas, ruošti prezentacijas, bet ir kurti pozityvią, lanksčią, į rezultatus orientuotą vidinę organizacijos atmosferą ir kultūrą. Per praktiką jau seminaro metu rasite atsakymų ir sprendimų į rūpimus klausimus.
Šiuo metu vis labiau domimasi asmenybės charakteristikų darbo aplinkoje ypatumais. Tai padeda ne tik pažinti darbuotojus, planuoti jų karjerą, bet ir atrinkti tinkamus kandidatus į darbo vietą. Nuolat daugėja tyrimų, o tuo pačiu ir logiškai bei statistiškai apskaičiuotų įrodymų, kad asmenybės charakteristikos yra labai svarbios profesiniam efektyvumui. Kaip teigia M.K. Mount ir kt. [1] (2005), asmenybės bruožai ir profesiniai interesai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime, nes jie įtakoja sėkmę gyvenime ir darbe. Pasiekti kuo didesnio kiekvieno darbuotojo darbo efektyvumo – kiekvieno darbdavio noras bei tikslas. Efektyvus darbas – tai ne tik savo būtiniausių pareigų atlikimas, bet ir nuolatinis tobulėjimas, iniciatyvumas, pagalba kituose darbuose, kūrybiškumas, darymas daugiau nei reikalauja darbdavys. Taigi darbdaviui labai svarbu ieškant darbuotojo numatyti kaip jam seksis susidoroti su pareigomis, ar tai bus efektyvus darbuotojas. Kiekviena darbo pozicija reikalauja vis kitokių asmenybės sugebėjimų. Šiais laikais darbe netrūksta streso, darbas dažnai susijęs su rizika, didele konkurencija. Tik stipriausi žmonės, turintys tam tikras asmenybės charakteristikas, gali efektyviai dirbti. Taigi, labai svarbu nustatyti kokios asmenybės charakteristikos veikia darbo efektyvumą. Dirbant protinį, kūrybinį, vadovaujantį darbą, kuris yra susijęs su tam tikrais asmenybės sugebėjimais, yra svarbu atsižvelgti į žmogaus požiūrį į gyvenimą, tobulėjimo, augimo iniciatyvą. Atlikti tyrimai nurodo, jog optimizmas yra svarbi asmens charakteristika, padedanti žmogui pozityviai žiūrėti į gyvenimo uždavinius, nepalūžti sunkiose situacijose ir padidinti darbo efektyvumą. Asmeninio augimo iniciatyva rodo žmogaus siekį bei galimybę tobulėti – tai labai svarbu asmens karjeroje, padeda palaikyti suinteresuotumą darbu, siekti geresnių rezultatų darbe.