|

Kada gyvensime kaip Europos Sąjungoje?

Kiekvieną kartą, kai tik politikai prabyla apie europinius mokesčius, europinius standartus, europines kainas, išgirstame žmonių klausimus: „O kada gyvensime kaip Europos Sąjungoje, kada ne tik pirksime europinėmis kainomis, bet ir gausime europietiškas algas?“ Tokie žmonių klausimai yra ir suprantami, ir pagrįsti. Žmonės pastebi, jog, nepaisant spartaus teisės aktų harmonizavimo ir vykdomos infrastruktūrinės integracijos, reali ekonominė integracija, pasireiškianti europinio lygio gyvenimo standartais, vyksta kur kas lėčiau, nei norėtųsi.

|

Mokesčiai ES: skirtingi ar vienodi?

Žinia, Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu yra harmonizuoti tik netiesioginiai mokesčiai – PVM ir akcizai. Ketinimų suvienodinti ir kitus mokesčius būta visuomet, o pastaruoju metu šios pastangos vėl suaktyvėjo. Vokietija ir Prancūzija pareiškė ketinančios siūlyti kur kas platesnį mokesčių harmonizavimą ir veto teisės panaikinimą priimant sprendimus dėl mokesčių. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė, kad jis visuomet bus už konkurenciją mokesčiais ES erdvėje. Ši Europoje itin aktuali tema plačiai buvo nagrinėta ir Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių įtaka šalių konkurencingumui“, kurią surengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Naujasis Darbo kodeksas: plati erdvė tarp reguliavimo ir liberalizavimo

Kodėl lietuviai važiuoja dirbti į Ameriką? Šį klausimą verta užduoti šiandien, kai Seimas ruošiasi priimti naują Darbo kodeksą. Kodekso priėmimas yra svarbus įvykis, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų tiesiogiai dalyvauja darbo santykiuose ir nuo kodekso priklausys žmonių galimybės ir teisinė padėtis. Gal darbas Lietuvoje po kodekso priėmimo taps toks pat geidžiamas kaip ir darbas Ten? Darbo, užimančio vos ne trečdalį žmogaus gyvenimo, reguliavimas yra jautri tema. Nenuostabu, jog dėl būdų, kaip užtikrinti didesnes ir stabilias pajamas bei saugumą darbe visuomenė karštai nesutaria. Bet prieš nagrinėjant kodekso nuostatas ir vertinant, kurlink ir ar į gera jos veda, būtina apžvelgti, ką Lietuvos žmonėms davė iki šiol daug kartų griežtintas darbo reglamentavimas ir beveik prieš metus įvykęs liberalizavimas.

Žmogus kariamas nepripranta – apie buhalterinę apskaitą patentininkams

Nuo 2002 metų birželio 1 dienos įsigaliojo nauja buhalterinės apskaitos tvarka privalomuosius patentus įsigijusiems asmenims. Finansų ministerijos atstovai ir verslininkai patentininkai jau seniai svarstė tai, kokius reikalavimus nustatyti patentus įsigijusiems asmenims supaprastintai buhalterinei apskaitai tvarkyti. Atrodytų, patvirtinta tvarka kompromisinė ir turėtų tenkinti abi puses. Tačiau praėjus dešimčiai dienų smulkiausieji verslininkai susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo piketuodami prie Seimo. Tarp reiškiamų priekaištų – ir nauja biurokratinė privaloma buhalterinė apskaita.

|

Mokesčių smagratis įsisuko

Lietuviškoji valdžia, siurprizų meistrė, ir vėl nutarė išbandyti savo rinkėjų kantrybę. Likus vos porai mėnesių iki naujų mokestinių metų pradžios, Vyriausybė ir valdančioji koalicija staiga pritaria siūlymui iš esmės pakeisti apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Siūloma panaikinti abu investicijų neapmokestinimo būdus, pelno mokesčio tarifą sumažinti iki 15 procentų. Maža to, tokius esminius pakeitimus ketinama įgyvendinti jau nuo kitų metų. Pritarus siūlymams nedelsiant apmokestinti reinvesticijas verslo visuomenę ištiko šokas. Mat iki šiol buvo svarstyti kur kas švelnesni variantai: nieko nekeisti arba naikinti tik nulinį tarifą investicijoms (t.y. pirmąjį būdą) ir daryti tai nuo 2003 metų.

|

Mokesčių planavimą valdžia vadina nusikalstamu, o verslo žmonės – pagirtinu

Šiame straipsnyje LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė kalba apie tai, kas yra mokesčių optimizavimas, kaip jis vyksta ir kur yra riba, skirianti mokesčių planavimą nuo jų vengimo. “Mokesčių našta turi būti kaip moters sijonas – pakankamai ilgas, kad būtų galima vadinti padoriu, ir pakankamai mažas, kad būtų įdomus”, – pajuokavo Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas ir vienas alkoholinius gėrimus importuojančios bendrovės “Bennet Distributors” savininkų Rimvydas Jasinavičius.

Kur link suka sveikatos apsaugos reforma

Sveikatos apsaugos sektoriuje dirbantys žmonės, o svarbiausia šio sektoriaus teikiamomis paslaugomis besinaudojantys gyventojai, atrodo, jau mažai pasitiki metų metus šiame sektoriuje vykdomų pertvarkymų nauda. Nors menama reforma pradėta daugiau nei prieš penkerius metus, iki šiol valdiškų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybė ir paslaugos nedaug tepakito, jų administravimo išlaidos nuolat didėja, biurokratija ir korupcija klesti. Ir nors pastaruoju metu vis populiaresnis privatus sveikatos draudimas ir kokybiškas paslaugas teikiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos, vis dėlto jų paslaugomis kol kas gali naudotis tik nedaugelis. Tai, kad tariama reforma neduoda lauktų rezultatų, rodo nūdienos aktualijos. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje plačiai kalbama apie nelaimingus įvykius valdiškose ligoninėse bei apie kompensuojamų vaistų trūkumą vaistinėse, kuris atsirado dėl išaugusių valstybės įsiskolinimų už kompensuojamus vaistus vaistinėms.

Apie gydymą ir taupymą

Skolos – nemalonus dalykas: gadina gyvenimą kiekvienam žmogui ir verslui. Kartais – kai labai didelės – net ir valdžios institucijoms. Valstybinių ligonių kasų (VLK) įsiskolinimai vaistinėms šių metų balandį pasiekė 200 mln. litų. Tada buvo nuspręsta imtis priemonių šioms skoloms sumažinti ir visų pirma – jų tolesniam augimui sustabdyti. Ministerija su VLK parengė planą, per kelis mėnesius didelę dalį priemonių įgyvendino ir birželį jau džiaugėsi rezultatu – „subalansuotu biudžetu”. Sėkmingos politikos pavyzdys. Ar tikrai?

Ar reikia Seimo etikos kodekso?

Išsilavinęs žmogus neabejoja etikos svarba ir nauda. Per tūkstančius metų žmonės tiek racionaliai, tiek ir spontaniškai susikūrė daug savitarpio santykių, elgesio vertinimo normų, be kurių neišsiverčia jokia žmonių bendruomenė. Neabejotina, kad etikos normos egzistavo tūkstančius metų iki paties etikos termino atsiradimo ir jo išsiplėtojimo iki solidžios mokslinės disciplinos, apibendrinusios ilgametę minties ir praktikos raidą. Nuo antikos laikų etika buvo laikoma praktine filosofija, todėl dėl jos naudingumo ir praktinio pritaikymo galimybių kasdieniniame gyvenime nekildavo daug ginčų. Pakartojant Aristotelį galima apibendrinti, kad etika yra kelias į geresnius tarpusavio santykius, aiškesnes veiklos gaires ir tvirtesnes proto bei širdies vertybes, kitaip tariant – kelias į laimę.

Liūdna pasaka apie būsto banką

Neprabėgo nė pusė metų, kaip valdžia atsikratė jai nederančio bankininko vaidmens, o jau norima ir vėl ją ten sugrąžinti. Žmonės vos pradėjo džiaugtis pirmais bankų konkurencijos vaisiais, o jau ruošiamasi ją pakirsti ir įteisinti privilegijas. Tiesa, niekas neragina perduoti bankų į valstybės rankas ir neagituoja prieš laisvą konkurenciją. Pokyčiai rengiami po gražiom vėliavom, kurias neša visas būrys gerbiamų ir svarbių asmenų. Kai vieną dieną tos vėliavos virs įstatymu, tempti jas turėsim visi.