Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai. Viršelio tema taip ir vadinasi: „Atominė energija: žlugusi svajonė“. Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo. Pasaulis stovi ant staigaus dujų kainų kritimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių revoliucijos slenksčio. Tačiau Lietuvai tai nė motais. Mes nesivarginame skaičiuoti. Mes juk esame romantikai ir turime didingą svajonę – likti atomine valstybe! „Istorija mažoms šalims retai pasiūlo...

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai. Įdomu, kad siekiant objektyvumo ir kad išvengti klaidų mokslinės publikacijos ar statinių projektai yra privaloma tvarka recenzuojami, tam skiriami oponentai, atliekamos įvairios ekspertizės ir t.t. Tuo tarpu dabar priimami milijardines investicijas ir Lietuvos piliečių pragyvenimą lemsiantys projektai turi būti patvirtinti per kelias savaites be jokios kvalifikuotos analizės ir jokios kritikos. Kiek nors abejojantys strateginiais projektais pravardžiuojami ir siūloma netgi bausti... Žinoma, tokioje situacijoje kyla didelė rizika, kad ir vėl bus priimti nepasverti, visapusiškai neapgalvoti sprendimai, už kuriuos...

Straipsniuose, atspausdintuose „Respublika" 2010 m. birželio 29 d. „Brangios dujos neišblaivo valdžios", taip pat „Vakaro žinios" 2010 birželio 30 d. „Kūrenant biokuru šiluma Vilniuje atpigtų 15 proc.", bandoma įtikinti vilniečius ir miesto tarybos narius, kad būtina šilumos ūkio nuomos sutartį pratęsti dar 20-iai metų. Veikianti sutartis galioja iki 2017 metų. Antraip, Prancūzijos kompanija „Dalkia" gąsdina neinvestuosianti iki 2015 metų 670 mln. litų į biokuro deginimą bei taršos mažinimą. Dienraščio „Respublika" žurnalistas V. Užusienis nurodo, kad Prancūzijos investicijoms ypač priešinasi rusiškų...

J. Veselka (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Danute, gerbiamasis Konstantinai, jus suklaidino. Štai skaitau 2 straipsnio 4 dalį: „Nustatant mokesčius už karštą vandenį su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis negali būti priskirtas ir išdalytas sumokėti vartotojams.“ Jūs dėl to visi džiūgaujate. Šitas įstatymas dabar įteisina, kad tie, kurie nemoka, kad jie ir nemokėtų. Ir taip per metus vien tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje susidaro 35 mln. Lt nuostolių. Ir jūs galvojate, kad tuos 35 mln. Lt šilumos tiekėjai padengs iš savo pajamų? (Balsai salėje) Naivūs žmonės. Jiems apribotas pelnas iki 5 %, jie permes į tuos neapskaitytus nuostolius, per dvejus metus...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seimo patvirtintas Šilumos ūkio įstatymo pataisas ir grąžino jas parlamentui pakartotinai svarstyti. Šalies vadovės nuomone, šios įstatymo pataisos šilumininkams leistų nevaržomai didinti paslaugų kainas. "Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžias spragas šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita, nevaržomai didinant šilumos kainą, prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių, o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus", - teigia D. Grybauskaitė. Prezidentės nuomone, Šilumos ūkio įstatymas kaip tik ir turėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įdiegti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje, įteisinti energijos šaltinių įvairovę, kas,...

Kaunietis Vytautas Matlašaitis įsitikinęs, kad vandens skaitiklio mokestis yra nepagrįstas, todėl skundais užvertė Prezidentę ir Seimo Žmogaus teisių komitetą. "Kauno vandenys" mokesčio atsisakyti neketina. Vandens pardavimo kaina vadinamas mokestis, kurį sudaro vandens skaitiklių priežiūros ir keitimo bei klientų aptarnavimo išlaidos, kauniečiui pensininkui Vytautui Matlašaičiui atrodo nepagrįstas. Radvilų dvaro gatvės gyventojas keleri metai susirašinėja su valdžios institucijomis, bandydamas, kaip pats sako, apsiginti nuo neteisėto mokesčio. "Avansu renka pinigus už vandens skaitiklio priežiūrą, remontą, patikrą iš visų vartotojų ir taip nieko nenuveikdami...

Vilniuje dešimt iš daugiau nei 4 tūkst. daugiabučių, o Kaune 161 iš daugiau nei 2300 pranešė apsisprendę karštą vandenį pirkti taip, kaip iki šiol. Kitiems, jei nepraneš savo sprendimo iki gegužės, karštą vandenį tieks šilumos tiekėjas. „Mes gavome dešimties daugiabučių pranešimus, kad jie bus be karšto vandens tiekėjo. Iš viso Vilniuje turime 4600 daugiabučius ir dar mėnesį sprendimams pateikti“, - teigė sostinei šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas. Tuo tarpu „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys...

Vadovaudamiesi pasitarimo energetikos ministerijoje išdavomis, teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 61-2402) nuostatų įgyvendinimo bei Įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų tobulinimo. Teikiami pasiūlymai susiję su Įstatymo nuostatų įgyvendinimu kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas arba juo tampa vartotojams pasirinkus ar laikinai pastariesiems nepriėmus jokio sprendimo (pradedama karšto vandens tiekimo ir apskaitos prietaisų įrengimo veikla). Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti realų (iki 5 metų) pereinamąjį laikotarpį karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui pagal su Kainų komisija suderintą įmones įpareigojantį tokių prietaisų įrengimo planą/grafiką, priklausomai nuo...

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1744, nes: priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą vėl būtų sudarytos sąlygos sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) diskriminavimui; pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas, daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems labiausiai tinkamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, pažymėtina, jog...

Verda aistros dėl karšto vandens apskaitos, bet tik puse lūpų kalbama apie to pasekmes. Peršama pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš "Kauno energijos" ir geriamąjį vandenį jam ruošti iš "Kauno vandenys". Tai nėra priimtina. Jeigu su apskaita nesusitvarko rimtos organizacijos, negi manoma, kad su tuo susidoros daugiabučio namo bendrijos pirmininkas? Negi jis eis pjautis su kaimynais dėl skaitiklių rodmenų? Tad tektų karštą vandenį, kaip ir šiukšles, skaičiuoti pagal buto kvadratus. Juk, pasak Savivaldybės klerkų, skaičiuoti pagal gyventojus yra neskaidru, netikslu...