Visuotinė istorija

Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civ. randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos. Pvz: nagrinėjant Indo civ. matyti kad buvo sukurta nepakartojama kultūra, vėliau perduota aplinkiniams kraštams, archeologai įrodė, kad jais 3 tūkst. pr. Kr. “Mirusiųjų kalvų” ir Harapos miestų žmonės buvo daug ko pasiekę: taisyklingas gatvių išplanavimas, kelių aukštų namai, kanalizacijos sistema, raštas, biurokratijos požymiai, veikia valdininkų sistema, jie turi savo antspaudus, dideli žemdirbystės, gyvulininkystės amatų pasiekimai (augino medvilnę, kviečius, buivolus, darbo įrankiai, keramika), vykdo dideles keliones, stato laivus. Harapos civ. sunaikina ateiviai arijai, jie tobulina tai kas jau buvo sukurta ankstesnių gyventojų.

Jų pasiekimai: Graikų teatras – suaugusių mokykla, auklėjimo įstaiga. Olimpinės žaidynės – 776 pr. Kr. skirtos dieno Dioniso garbei pagoniška šventė, kai nutraukiami karai, ji tęsiasi ir dabar. Architektūra – šventyklos dievams, skulptūros Skulptoriai mokėjo perduoti jausmus. Amfiteatras – architektūrinis paminklas (labai gera akustika), hipodromai. Filosofai – Sokratas, Platonas, Aristotelis. Istorija – istorijos tėvas Herodas. Religija – politeisinė, jos pavyzdžiu sekė kitos šalys. Antropomorfizmas – dievų sužmoginimas. Politikos mokslas – demokratijos pradžia (Atėnai). Valdžia buvo išskirta V a. pr. Kr. Sparta – karybos menas, karo technika. Karai su Persija, Makedonija. Literatūra (Sofoklis), matematika (Pitagoras), geometrija (Eukritas)

Romos imp. pajungė kraštus, tautas vienai centrinei valdžiai. Ji bent trumpam laikui įgyvendino visų svajonę pax romaną (pasaulinę taiką). Kas laidavo romėnams karines pergales? 1. Jie visada sugebėdavo atsisakyti savo papročių ir tradicijų, jei tik matydavo, kad kažką geresnio galime perimti iš priešų. 2. Priešai buvo silpni, susiskaldę. Tik savo istorijos pradžioje romėnai kovojo su lygiaverčiais priešais (Galais, Etruskais, Lotynais). 5a. pr. Kr. kariaudami su etruskais jie perima iš jų pagrindinius dievus Junoną ir Jupiterį.

Valdant imperatoriui Tiberijui (0014 – 0037) Judėjuje atsirado didis mokytojas. Jis platino naują tikėjimą, kuris prieštaravo romėnų tradicijoms, papročiams ir žydų monoteizmui Jis ateina į Jeruzalę ir tuo metu ją valdo Pontijus Pilotas. Jo iniciatyva jis nukryžiuojamas ant Golgotos kalno. Kodėl žydams ir romėnams nepatiko Jėzaus mokymas?

476 m. žlugo Vakarų Romos imperija. Ant jos griuvėsių po 200 metų susiformuoja Frankų imperija, jai priklauso visa Vakarų Europa išskyrus šiaurę ir Britų salas. 9 a. ši imperija žlunga. Po visą Europą išplinta krikščionybė remiama Frankų valdovų (Choldvigo, Karolio Didžiojo), ji tampa viešpataujančia religija ir ideologija Europoje. Kaime gyvena apie 90% gyventojų, prasideda įbaudžiavinimo procesas, atsiranda feodaliniai laiptai, prasideda feodalinis susiskaldymas. Karyba – 8a. balnas su kilpomis (iš Kinijos), pagr. ginklai kalavijas ir ietis, lankas ir strėlė jau atgyveno. Pradedamos statyti pilys (daugiausia medinės). Atsiranda paveldima žemės valda (lenai, domenai, feodai, alodai).

Ankstyvaisiais viduramžiais tik dvasininkai buvo raštingi, tik prie bažnyčių ir vienuolynų steigėsi mokyklos. Nuo 11a. pradedamos steigti katedrų mokyklos, čia mokoma 7 laisvųjų menų: retorika, lotynų kalba, dialektika, aritmetika, geometrija, astronomija, muzika. Dalis tų mokyklų vėliau perauga į universitetus. Labai rimtas kultūros židinys buvo vienuolynai, vienuolių dauguma išsilavinę, netgi mokslininkai, knygų perrašinėtojai, filosofai. Čia didžiausios bibliotekos. Kiekvienoje gyvenvietėje pats gražiausias pastatas – bažnyčia.

Agrarinė revoliucija. Didėja dirbamos žemės plotai, keičiasi dirbimo būdai. Vietoj 2-laukės prigyja 3-laukė sistema. Gerėja žemės dirbimo technika, gerėja ir žemdirbio gyvenimas. Sausinamos pelkės, iš jūros atkovojami žemės plotai(polderiai). Išsiplečia gyvulininkystės verslas (daugėja gyvulių rūšių, didėja ganyklų plotai, atsiranda jungas, pavalkai). Žemdirbiai darbui pajungia vėją. Arklą pakeičia plūgas. Išsivysto prekyba, ypač suklesti Italija. Paplinta mugės, turgūs.

Pirmas laikotarpis nuo 500 – 1000. Pradeda kurtis mokyklos prie bažnyčių ir vienuolynų. Per jas krikščionys deda pagrindus savo egzistavimui. Jas baigęs (nuo 4 iki 8 metų) žmogus galėjo siekti universiteto išsilavinimo Atsiranda universitetai, pats seniausias atsirado Italijoje, Bolonoje, vėliau jis tampa Europos teisės centru. Solerno universitetas davė pradžią medicinos mokslų centrui. Ir universitetai ir 7 laisvųjų menų mokyklos ruošė tarnautojus bažnytinei ir civilinei tarnybai. O išsimokslinę žmonės ir yra civilizacijos pagrindas. Kūrėsi ankstyvojo feodalizmo valstybės. Pradeda formuotis tautybės, tai ne masinis reiškinys (Anglija).

Anglijos karalius nori paversti parlamentą paklusniu savo valdžios įrankiu. Supykęs net 11 metų jo nešaukia, dėl to kyla pilietinis karas. Prancūzijos karaliaus valdžia jau seniai neribota, tačiau ji nesukelia pirminio konflikto. Revoliucija kyla dėl klasikinio baudžiavinio išnaudojimo, dėl besivystančios buržuazijos teisių ir laisvių varžymo. Karaliaus dvaras piktina tik tuo, kad jis yra nepaprastai prabangus ir suryja daug valstybės lėšų. Anglijos revoliuciją paspartina ir puritonų persekiojimas.

18a. švietimu buvo susidomėta iki tokio lygio, kad buvo manoma, kad švietimas ir mokslas gali atvesti žmoniją į aukso amžių. Ši idėja atsirado ne be pagrindo, o dėka svarbių to meto atradimų labai pakeitusių darbo našumą, paspartinusių žmonijos pažangą. Šiandien yra aišku, kad žmonija pervertino proto galimybes, neišėjo vien tik proto pagalba pertvarkyti valstybės santvarkos, visuomenės, kai kurie tų pertvarkymų modeliai patyrė fizišką fiasko (socialistai utopistai (Falangas, Šarlis Furje), amžinasis variklis).