LT   EN   RU  
2017 m. sausio 17 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Švietimas
Virš Labanoro regioninio parko sprogo meteoritas

2009-04-01 | Kovo 30 dieną, keliolika minučių po 23 valandos, virš didžiulės Labanoro regioninio parko teritorijos iš pietryčių šiaurės vakarų kryptimi praskriejo didžiulis ugnies kamuolys - bolidas. Neįprastas skrydis buvo matomas maždaug 50 km spinduliu, o po kelių sekundžių 7-10 km aukštyje virš miško nugriaudėjo sprogimas. Net gana atokiai stovinčiuose kaimeliuose kilo panika - garsas pasklido apie 50 km spinduliu nuo epicentro. Dangų be menkiausio debesėlio apėmusi akinanti šviesa, karštis, dūmai ir didžiulis griausmas žmonėms sukėlė siaubą. Įvykio liudininkais tapo nedidelio Fedoriškių kaimelio gyventojai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Galingo sprogimo banga maždaug 5 kv. km plote išguldė medžius, žuvo žvėrys, o šimtų kilometrų spinduliu nuo epicentro išdužo langų stiklai. Epicentro plote augę medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Dėl stipraus spinduliavimo kelių dešimčių kilometrų skersmens plote kilo gaisras, sunaikinęs tai, kas dar buvo likę po sprogimo. Netoli Baltųjų Lakajų buvo užfiksuota magnetinė audra.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Utenos krašto lobiai

2009-03-27 | Nuodėguliai, Daugailių seniūnija. Apie 1980 m. išartas lobis, iš kurio monetos paslido tarp kolekcionierių ir muziejų nepasiekė. žinoma jame buvus Brabanto Alberto ir Elžbietos 2 1616 m. ir be datos ¼ patagonus, 1624 m. patagoną, Pilypo IV 1654 m. ¼ patagoną; Brandenburgo Frydricho III 1693 m. 2 grašius; Klėvės Frydricho III 2 1690-1692 m. 2 grašius, Frydricho II 2 1756-1757 m. šeštokus; Lenkijos Zigmanto III Vazos 12 1622 m. ir be datos trečiokų, Jono Kazimiero šilingą be datos, 2 1663-1665 m. auksinus, Stanislovo Augusto Poniatovskio 1766 m. 2 grašius; Magdeburgo Frydricho III 1690 m. 2 grašius, Frydricho I 1705 m. 2 grašius; Miunsterio Pranciškaus Arnoldo 1714 m. 2 grašius; Pamario Frydricho III 1691 m. 2 grašius; Prancūzijos Liudviko IV 1694 m. ekiu; Prūsijos Frydricho II 4 1753-1756 m. šeštokus; Rusijos Petro I 1723 m. rublį, Jekaterinos Petrovnos 1748 m. dengą; Saksonijos Johano Georgo IV 3 1693-1694 m. 2 grašius, Frydricho Augusto I 1695 m. 2 grašius; Silezijos Ferdinando II 1755 m. 2 kreicerius; Švedijos Karolio XI 1691 m. erę, 2 1690-1692 m. 5 eres, Karolio XII 2 1708-1713 m. eres, Frederiko I 1733 m. erę; Švedų Pamario Karolio XI 2 1690 m. 2 grašius; Torno Alberto ir Elžbietos 1616 m. ¼ patagoną, 1619 m. ½ patagoną. Rūgšteliškis, Tauragnų seniūnija. 1904 m. rasto lobio 3 monetos pateko į Valstybinį Ermitažą Sankt Peterburge, kitos buvo paliktos radėjams. Žinomos tokios lobio monetos: Cviolio 5 1648 m. liūto taleriai; Dancigo Zigmanto III Vazos 1626 m. grašis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tarp 150 novatoriškiausių Europos mokytojų - ir Lietuvos atstovė

2009-03-24 | Novatoriškiausia Lietuvos mokytoja tapusi Tatjana Kriliuvienė turi galimybę pažangius mokymo metodus pristatyti Europos mastu. Savo idėjas kaip informacines technologijas originaliai integruoti į ugdymo procesą ji atskleis daugiau nei 150 pedagogų iš 40 šalių, susirinkusių į Europos mokytojų novatorių forumą Austrijos sostinėje Vienoje. Kovo 24-27 dienomis vykstančiame Europos mokytojų novatorių forume pedagogai keičiasi idėjomis apie mokymo metodiką, dalinasi sukaupta patirtimi. Tai jau šeštasis Europos mokytojų novatorių forumas, kurį organizuoja pasaulinė informacinių technologijų bendrovė „Microsoft". „Galimybė susitikti su kolegomis, keistis patirtimi ir susipažinti su naujausiais mokymo metodais mokytojus skatina tobulėti, ieškoti neišbandytų metodinių priemonių. Atrasdami naujausias technologijas ir kūrybiško jų panaudojimo mokyme būdus jie randa naujus kelius pažinimui skatinti", - sakė „Microsoft Lietuva" generalinis direktorius Mindaugas Glodas. Jo teigimu, aktyvus informacinių technologijų naudojimas mokyme ne tik suteikia kompiuterinio raštingumo įgūdžių, bet ir padeda užmegzti glaudesnius mokytojų ir mokinių ryšius, skatina didesnį mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą. Trijų dienų forumą Vienoje vainikuos iškilmingi novatoriškiausių mokytojų Europoje apdovanojimai. Konkursui pateikti darbai varžosi keturiose kategorijose - novatoriško bendradarbiavimo, novatoriško bendruomenės kūrimo, novatoriško turinio ir „Mokytojų pasirinkimo".

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vilniaus lobiai

2009-02-28 | 1930 metais Vilniuje netikėtai krito sidabro kainos. Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas Povilas Karazija, dirbęs Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės istorijos skyriaus vedėju ir numizmatu (jis - aukščiau cituotų ištraukų autorius ir tų įvykių liudininkas), įtarė, kad sidabras bus atpigęs dėl minėto ūkininko lauke aptikto labai vertingo radinio, kurio dalis jau spėjo patekti į vertelgų rankas: „...Pavasarį kai kuriems Vilniaus senybių mėgėjams, ypač numizmatikams, vienas kitas „pristatinėtojas" pradėjo siūlinėti pirktis sidabrinių lazdučių, iš kurių nusimanantiems ne sunku buvo pažinti senovės kapos (rubliai, grivnos, ilgieji). Ne ilgai trukus pas du Vilniaus pirkliu atsirado tų lazdučių gan didelis skaičius...". P. Karazija nedelsdamas nuvyko į lobio radimo vietą. Įbrukęs tris auksinus avižų lauko savininkui sužinojo, kad ūkininko šeimos nariai tikrai rado sidabrinių „lazdučių", jau spėjo jas išsidalinti ir net slepia vienas nuo kito. Ūkininkas pareiškė lobio neparduosiąs, geriau iš radinių pasidirbinsiąs sidabrinių šaukštų. O šeimininkė, įspausta į kampą, galų gale prisipažino savąją dalį jau pardavusi, „daugumą vienam Vilniaus pirkliui, kuris davęs dalį pinigais, dalį vekseliais". Povilas Karazija susirūpino. „Pargrįžus iš šios kelionės pasirodė būtinai reikalinga lobis gelbėti, kad jis nepražūtų mokslui. Bet kaip? Pranešti valdžiai, kad jį sukonfiskuotų, ūmai viską surinkdama?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

LSAS: stabdomas valstybinių paskolų dalijimas grėsmingai sunkins studentų finansinę padėtį

2009-02-25 | Lietuvos studentų atstovybių sąjunga reiškia susirūpinimą, jog iki šiol nėra paskirstytos lėšos studentų valstybinėms paskoloms. LSAS duomenimis, Švietimo ir mokslo ministras dar vasario pradžioje turėjo patvirtinti lėšų sumas, skiriamas paskoloms. LSAS yra nesuprantama, kodėl daugiau nei dvi savaites delsiama patvirtinti reikiamas lėšas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas negali skirstyti lėšų aukštosioms mokykloms, todėl aukštosios mokyklos negali atsakyti studentams, kuriems iš jų ir kokio dydžio bus sutektos paskolos. Todėl LSAS prognozuoja, kad paskolų išdavimas vėluos, studentams nebus užtikrinta teisė laiku gauti valstybės paramą, o jų finansinė situacija gali ženkliai pablogėti. „Susidariusi situacija, kai nesilaikoma paskolų išdavimo terminų sunkiai atsilieps daliai studentų, kurie neturi kito finansų šaltinio bent dalinėms savo pragyvenimo išlaidoms padengti. Studentai kas mėnesį neišvengiamai turi apgyvendinimo ir transporto, maitinimosi bei kitų išlaidų, kurios, mūsų šalyje, deja, nėra mažos“, - komentuoja LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorius Arūnas Mark. A.Mark teigia, jog susiklosčius dabartinei situacijai ir skubiai nesiimant veiksmų problemai spręsti, studentai, kuriems pinigų reikia jau dabar, paskolas geriausiu atveju gaus besibaigiant pavasario sesijai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pristatoma pirmoji Lietuvoje trumpesnė bakalauro studijų programa

2009-02-17 | ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pristato naują tarpdisciplininę bakalauro studijų programą anglų kalba Tarptautinis verslas ir komunikacija. Tai pirmoji Lietuvoje studijų programa, leidžianti vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį įgyti per 3,5 metų laikotarpį ir taip priartinanti Lietuvos aukštąjį mokslą prie Bolonijos proceso standartų. Plačiau programa bus pristatyta vasario 19-21 d. vyksiančioje parodoje "Mokymasis. Studijos. Karjera 2009". "Lietuva yra ratifikavusi Bolonijos konvenciją, pagal kurią universitetinės bakalauro studijos turėtų trukti vidutiniškai trejus metus. Nusprendėme ilgiau nelaukti ir pirmieji žengti žingsnį arčiau Vakarų Europos studijų standartų, – sprendimą dėl naujos programos komentuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas doc. dr. Nerijus Mačiulis. – Be to, šios studijos išsiskirs ne tik savo trukme, bet ir metodais, studentų mainų galimybėmis ir programos turiniu, orientuotu į analitiškai ir globaliai mąstyti siekiančius studentus". Dekano teigimu, bus siekiama, kad visi pasirinkę šią programą bent dalį laiko praleistų užsienyje viename iš ISM universitetų-partnerių arba tarptautinėje ERASMUS praktikoje. Pasak universiteto atstovo, norima, kad programos intensyvumas ir jos suteikiamos galimybės leistų studentams anksčiau pradėti kaupti darbo patirtį ir sparčiau kopti karjeros laiptais. Be to, baigus tokią programą, magistro laipsnį taip pat bus galima įgyti greičiau – per pusantrų metų laikotarpį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lobių ieškotojai laukia pavasario

2009-01-05 | Du draugai biržiečiai, Artūras ir Saulius, ieško lobių. Biržų rajone vaikinai žino daug mistinių vietų. Lobių paieškos juos buvo nuvedusios net iki Portugalijos. Kelionė buvo nesėkminga. Lobių ieškotojai nuėjo nusimaudyti ir jiems pavogė aparatūrą. Dirbame devynerius metus. Daugelis mus pažįsta ir kai reikia suranda, prašo pagalbos. Randame smulkių monetų, stalo įrankių, kareiviškų šalmų, papuošalų, tačiau viskas tik smulkmė. Tai tik mūsų pomėgis. Mes neprarandame vilties. Lobis kažkur mūsų laukia ir mes kada nors jį rasime, - tvirtina Artūras. O kol kas visos nesėkmingos paieškos tik tuščios stebuklinės senelių pasakos anūkams apie paslėptas šeimos relikvijas, auksą, papuošalus. Pasakojo, mirė, nesuspėjo pasakyti, kur. Ir giminaičiai prašo surasti. Iš šimto atvejų, tik vienas pasitvirtina. Biržiečiai lobių ieškotojai bendradarbiauja su vilniečiais. Palaiko ryšius su ekstrasensais. Patys domisi krašto istorija. Prieš penkerius metus vienas jų pažįstamas, uždarbiaujantis Portugalijoje, Artūrą ir Saulių supažindino su portugalu lobių ieškotoju. Šis pakvietė bendradarbiauti. Deja, Artūro žodžiais, lobio ieškoti neteko. Kelionė į Portugaliją baigėsi tuo, kad biržiečiai nuėjo nusimaudyti ir jų aparatūrą, kainuojančią tris tūkstančius litų, pavogė. Prieš kelerius metus, kaip pasakoja Artūras, vienas biržietis prie senosios pirties rovė serbento krūmą. Ir pabiro sidabrinės šakutės. Miestietis įtarė, jog po žeme gali būti ir aukso. Kreipėsi į lobių ieškotojus.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Archeologiniai lobiai

2008-11-05 | Lobiu laikomas vienas ar keliolika dirbinių, užkastų žemėje, paslėptų pastatuose, nuskandintų vandens telkiniuose vienoje vietoje ir vienu metu. Tai gali būti įvairūs dirbiniai, jų žaliava, papuošalai ir, be abejo, pinigai. Lobiai dažnai būdavo paslepiami žemėje ar kitoje, lobį slėpusių žmonių manymu, saugioje vietoje. Lobiai būna įvairūs: pirklių, amatininkų, įvairių asmenų, aukų - užkasti religiniais sumetimais. Paplitusi nuomonė, kad vertingi daiktai, monetos, užkasamos į žemę, tarsi padedamos į „taupomąją kasą" siekiant apsaugoti savo turtą per karus, karinius susirėmimus ar užpuolimus. Tačiau, užkasęs lobį, jo savininkas artimųjų, draugų nelaimei po kurio laiko galėdavo pamiršti vietą, kurioje jį užkasė, galėdavo mirti, žūti karo metu ar persikelti gyventi kitur. Tada lobis likdavo ilgiems amžiams paslėptas, kol jį kas nors surasdavo. Lobių paieška ir kalba apie juos pinasi senuose padavimuose apie archeologinį paveldą. Turbūt nerasime nė vieno piliakalnio, kuriame, anot padavimų, nėra paslėptų lobių, juos saugo paslaptingosios jėgos. Aptikti archeologiniai radiniai dėl savo buitinio neįprastumo keldavo daugybę klausimų, kurie virsdavo į padavimus. Taip žmogus rasdavo atsakymus į kilusius klausimus. Paprastai archeologiniame pavelde buvusios nuskendusios bažnyčios su savais turtais (Matiškių, Ivangėnų piliakalniai, Ližių kapinynas).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Baltijos dugnas - aukso kasyklos lobių ieškotojams

2008-09-20 | Lobių ieškotojams ir įvairaus plauko plėšikams Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūros dugne gulintys laivai ir jų likučiai - tikros aukso kasyklos. Neseniai grupė iš Latvijos atvykusių asmenų norėjo apiplėšti Antrojo pasaulinio karo pradžioje nuskendusį sovietų povandeninį laivą S-19. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinė užkirto tam kelią. LŽ duomenimis, vienas žinomas Latvijos kolekcininkas kreipėsi į lietuvius narus, kad šie jį palydėtų į vietą, kur jūroje, apie 30 jūrmylių (maždaug 55 kilometrų) nuo kranto, prie Nemirsetos, nuskendo laivas. Atvykėlis ne tik žinojo reikiamas koordinates, bet ir pateikė ilgą sąrašą eksponatų, kuriuos norėtų iškelti iš dugno. Įtariama, kad latvis siekė išmontuoti kolekcininkus dominančius techninius prietaisus, iškelti ginklų likučius, šalmus, diržų sagtis ir kitką. Lietuvių narai informaciją apie jo pageidavimus perdavė paveldosaugininkams, o šie - pasieniečiams. Pareigūnai sustiprino patruliavimą nurodytoje vietoje, bet latviai dėl nežinomų aplinkybių čia net neatplaukė. Pusiau perlūžęs povandeninis laivas, gulintis 40 metrų gylyje, buvo aptiktas pernai vasarą. Iš pradžių manyta, jog tai - vokiečių U580, tačiau vėliau narai rado laive gaisrinę žarną, ant kurios buvo rusiškų užrašų. Paaiškėjo, kad tai - sovietų S-10. Kartu su juo nuskendo ir visa įgula, iš viso 38 žmonės.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Išnykusį kaimą įamžinęs lobis

2008-06-06 | Laugiriškių kaimas buvęs Kelmės rajone, Vaiguvos apylinkėje. Dabar jo nė pėdsakų nebelikę. Vietovę mena ir įamžina tik lobis, kurio didžioji dalis saugoma Šiaulių "Aušros" muziejuje, aprašoma istorinėje literatūroje. S. Bieliauskas pasakoja, kad lobį 1959 metais atsitiktinai rado Laugiriškių pradinės mokyklos antros klasės mokinė Aldona Pociukė. Kituose šaltiniuose nurodoma kita šios moksleivės pavardė , tačiau "Aušros" muziejininkas remiasi autoritetingu šaltiniu - E. Ivanausko knyga "Lietuvos pinigų lobiai. Paslėpti 1390-1865 m." Mergaitė, ganydama avis prie miško, esančio tarp kaimo ir buvusio Adodiškės tarybinio ūkio, bėgo per traktoriaus išverstą arimą ir rado į paviršių išverstų monetų. Dalį jų surinko ir nunešė pradinės mokyklos mokytojai Kazei Kardelienei. Mokytoja rastas monetas perdavė Šiaulių "Aušros" muziejaus specialistams. "Matyt, monetas išarė traktorininkai, tačiau jų nepastebėjo. Iš aprašų aiškėja, kad lobis neliestas paviršiuje išgulėjo dvi savaites", - istorijos smulkmenas pasakoja muziejininkas S. Bieliauskas. Buvęs "Aušros" muziejaus darbuotojas Adolfas Nezabitauskas, gavęs Laugiriškio lobio monetų, nusprendė ir pats nuvažiuoti į radinio vietą ir ten atlikti kasinėjimus. "Jis nuvyko pas ūkininkus Pociukus, kurių dukra ir rado šį lobį bei turėjo dalį monetų", - tęsia S. Bieliauskas. Pakasinėjęs nurodytą vietą A. Nezabitauskis rado ir daugiau monetų bei molinių šukių. Iš viso buvo surinktos 432 Laugiriškių lobio monetos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!