LT   EN   RU  
2017 m. vasario 22 d., trečiadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Žydai
Lietuvos valdžia žydams nori sumokėti 113 milijonų litų

2009-03-06 | Lietuva sutinka sumokėti 113 milijonų litų kompensaciją žydams už nacionalsocialistinės Vokietijos ir komunistinės Tarybų Sąjungos nusavintą nekilnojamąjį turtą. Tai numatoma padaryti, remiantis Teisingumo ministerijos parengtu specialiu Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projektu. Įstatymo projekte numatyta, kad kompensacija būtų pradėta išmokėti nuo 2011 metų sausio 1 dienos. Pinigus numatoma pervesti į Vyriausybės paskirtą foną. Išgirdę apie planuojamus išmokėti 113 milijonų litų, kai kurių žydų bendruomenių atstovai pareiškė, kad ši suma jiems yra per maža. Be to, įvairios žydų bendruomenės nesutaria, kas konkrečiai turėtų valdyti gautus pinigus. ,,Pirma, dar nebaigtas grąžinti turtas patiems Lietuviams. Antra, kodėl Lietuva privalo žydams sumokėti piniginę kompensaciją už nacionalsocialistinės Vokietijos ir komunistinės Tarybų Sąjungos nusavintą nekilnojamąjį turtą (Lietuva buvo okupuota valstybė). Trečia, ar žydai tikrai nėra gavę kompensacijos už prarastą turtą iš Vokietijos ir dabartinės Rusijos (kaip Tarybų Sąjungos teisių perėmėjos)? Ketvirta, ar Izraelis sumokės Lietuviams pinigus už žydų, buvusių aukštais Tarybų Sąjungos komunistų partijos veikėjais ir NKVD-istais, įvykdytus nusikaltimus Lietuviams mūsų Tėvynėje Lietuvoje?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Chanuka - suspindėjusios šviesos stebuklas

2006-12-19 | Š.m. gruodžio mėn. 16-23 d. švenčiama viena svarbiausių žydų kalendoriaus šventė - Chanuką. Norint pajusti šio šviesaus įvykio nuostabią paslaptį, būtina įsigilinti į jo istoriją ir išnagrinėti pagrindinius šventimo aspektus. "Kas yra Chanuką? Kislevo mėnesio 25 dieną prasideda aštuonios Chanukos dienos. Chanuką - tai šventė, kuria pažymima tai, kuomet graikai įžengė į Šventyklą ir išniekino visą aliejų, tai vėliau, kada Chasmonėjų namas juos nugalėjo, ir ieškojo aliejaus, kad uždegtų Menorą (Šventyklos aliejinė lempa), ir rado tik vieną indelį, kuriame aliejaus buvo tik vienai dienai, - įvyko stebuklas, nes aliejus degė visas aštuonias dienas (būtent tiek, kiek reikia pagaminti naują). Kitais metais šios dienos buvo paskelbtos šventėmis, kurių metu buvo skaitomi,s padėkos maldos ir Psalmės, garbinančios Dievą" (Talmudas, Traktatas Šabatas, 21) Pats žodis "Chanuką" reiškia "įkurtuves"; kaip šventės pavadinimas "įkurtuvės Šventykloje". Tačiau šis žodis taip pat susijęs su kitais iškilmingo minėjimo aspektais — karo pergale, tautinės savimonės atgimimu ir išsilaisvinimu iš graikų įtakos. Aštuonerių dienų Chanukos šventė į žydų kalendorių buvo įtraukta 165 m. prieš m.e., sugrąžinus pamaldas Jeruzalės Šventykloje, kurią buvo užgrobęs ir atėmęs iš judėjų Graikijos ir Sirijos valdovas Antiochas IV Epifanas 170 m. prieš m.e. 165 m. p.m.e. Judas Makabėjas nugalėjo Antiocho kariuomenę ir išvadavo Jeruzalę. Jis iš naujo pašventino Šventyklą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Žydų kultūros paveldo dieną – nemokamos ekskursijos Vilniuje ir Kaune

2005-09-04 | Kultūros paveldo departamentas, dalyvaudamas Europos Tarybos programoje „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“, kartu su Lietuvos žydų bendruomene visus, besidominčius šalies kultūra ir istorija, sekmadienį kviečia į Žydų kultūros paveldo dienos renginius. Jos programoje – nemokamos ekskursijos po žydų kultūros objektus Vilniuje ir Kaune. Vilniuje bus galima aplankyti pagrindinius litvakų istorijos, kultūros ir paveldo vietas senamiestyje, Vilniaus choralinę sinagogą, išgirsti pasakojimus apie sinagogos architektūrą – bimą, aron kodešą, taip pat apie istoriją, žydų religines šventes, ritualus, kantorius ir kt. Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno išvykos dalyviams bus pristatoma Žiežmarių (Kaišiadorių r.) medinė sinagoga, pasakojama apie žydų gyvenseną „štetle“, šventes, tradicijas, maisto gaminimą, religiją.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Vilniuje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai

2005-09-04 | Vykdant Seimo ir Vyriausybės pavedimą, Vilniaus senamiestyje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai. Šiandien sostinės meras Artūras Zuokas apžiūrėjo baigiamą atkurti pastatą Ašmenos ir Mėsinių gatvių sankirtoje. Konstatuota, kad statybos darbai eina į pabaigą. Pagal ankstesnius susitarimus dalis šiame pastate esančių patalpų bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Lietuvos žydų kultūros paveldo paramos fondui pateikus galimą patalpų panaudojimo koncepciją ir ją teigiamai įvertinus Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo koordinavimo komisijai, minėta patalpų dalis pagal panaudos sutartį bus perduota šiam fondui. Teritorijoje, ribojamoje Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvėmis, atkuriami per Antrąjį pasaulinį karą nukentėję ir tarybiniais laikais nugriauti pastatai. Remiantis išlikusia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga, restauruojamas kvartalų urbanistinis audinys ir gatvių vaizdas, atkuriama nugriautų pastatų architektūra.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Senąjį Testamentą hebrajiškai galima skaityti ir kompaktinėje plokštelėje

2005-07-13 | Vilniaus universiteto (VU) biblioteka į kompaktinę plokštelę perkėlė vieną iš vertingiausių senosios hebrajų raštijos paminklų. Tai XIV amžiaus rankraštinės pergamentinės knygos - Senojo Testamento - skaitmeninė kopija. Ypatingos vertės rankraščio originalas - tai nedidelio formato 878 puslapių knyga odos viršeliais, kaip manoma, įrišta XIX amžiuje. Skaitmeninėje kopijoje matomas originalus įrištos knygos vaizdas, pateikiami ir visų rankraščio hebrajų kalba puslapių vaizdai. Žydų kultūros paveldo projektą "Senosios hebrajų raštijos paminklai" parėmė Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras. Pasak projekto vykdytojų, šis darbas suteikia galimybę pasaulio mokslininkams ir kiekvienam besidominčiam tirti šią unikalią knygą istoriniu, kultūriniu ir paleografiniu aspektu, o senovinį pergamentinį rankraštį šiuolaikinių technologijų dėka išsaugoti ateities kartoms. Nuo šiol knygos skaitmenine kopija kompaktinėje plokštelėje bus galima laisvai naudotis VU bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

S.Alperavičius pasigenda valdžios dėmesio

2005-03-15 | Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius stebisi Lietuvos valdžios nenoru bendradarbiauti su jo vadovaujama organizacija. Jis apgailestauja nebuvęs pakviestas kartu su prezidentu Valdu Adamkumi vykti į Izraelį. "Pirmiausia, ten bus kalbama apie žydų bendruomenės reikalus, bet tie, kurie jai Lietuvoje atstovauja, nedalyvaus. Antra, mes (Lietuvos žydų bendruomenė - red.) geriau nei bet kas žinome tuos reikalus", - savo poziciją LŽ vakar aiškino Alperavičius. Jo teigimu, prezidentui Valdui Adamkui su aukštais Izraelio pareigūnais teks kalbėtis ne tik apie žydų turto restitucijos, Lietuvos pilietybės grąžinimo, holokausto problemas, bet ir apie pensijas buvusiems mūsų šalies piliečiams, emigravusiems į Izraelį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

V.Adamkus pritaria pilietybės suteikimui litvakams

2005-03-15 | Izraelyje viešintis prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jis pritars Lietuvos pilietybės suteikimui išvykusiems žydams, jei Seimas priims tokį įstatymą. Kalbėdamas Lietuvos radijui apie savo susitikimą su litvakais, prezidentas pažymėjo, išvykę tėvynainiai priminė šimtmečius siekiančią žydų įsikūrimo Lietuvoje istoriją nuo Vytauto Didžiojo laikų, todėl pageidauja turėti Lietuvos pilietybę. Prezidentas Lietuvos radijui sakė, kad pokalbiuose nebuvo užsiminta nei apie nuosavybės grąžinimą, nei apie pensijas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

XX šimtmečiui baigiantis, arba “Laiškas bičiuliui žydui”

2004-03-12 | XX a. - tai ideologų ir ideologijų šimtmetis. Pirmojo pasaulinio karo aukos prikėlė iš numirusių radikalias ideologijas, kurias pradėjo išpažinti masės. Tarkim, Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo sveiko proto žmogaus, kuris būtų manęs, jog žmonijos ateitis gali priklausyti nuo proletarinės revoliucijos ar žydų klausimo likvidavimo. Karas šias ideologijas išlaisvino iš mažo intelektų geto, kuriame jos gyvavo. Karo atnešti nusivylimai sukūrė dvi revoliucines tipologijas: bolševikinę ir nacionalsocialistinę. Įsivyravo įsitikinimas, kad išganymas priklauso nuo nacionalistinių ar proletarinių jėgų, kurios geba kovoti prieš tariamą ar tikrąjį priešą. Ideologai žadėjo taiką, gerovę, didybę, bet su sąlyga, kad bus visiškai nugalėtos ir sunaikintos priešų jėgos. Visur aplink tykojo priešas. Juo galėjo būti buržua, kapitalistas, tautinės mažumos atstovas, žydas. Priešo vaidmeniui labiausiai tiko žydai. Jų gausus dalyvavimas revoliucijoje atrodė įtartinas buržuazijos klasei, jų turtas nepatiko kairiesiems, kosmopolitizmas - nacionalistams, atskirumas - visiems.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Ar dar ilgai gyvuos žydus kamuojanti antisemitizmo problema?

2004-03-12 | Pasaulyje gyvena apie 15 milijonų žydų, turinčių vienokių ar kitokių sąsajų su Lietuva. Gimę ar augę čia ir dėl įvairių priežasčių buvę priversti palikti Lietuvą žydai susirinko į šiomis dienomis Vilniuje vykstantį pasaulio litvakų kongresą. Daktaro Izraelio Lemperto teigimu, litvakas – tai pačių žydų sugalvotas terminas, nusakantis kilimo vietą. “Mes sakome ne litvakai, o litvakai. Jidiš kalba litvak – paniekinamas žodis”, - sako Lempertas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 250 tūkstančių žydų, tačiau karo metais vykdyto genocido metu per 90 proc. jų buvo sunaikinta. Todėl, pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus, dalis Izraelyje gyvenančių jo tautiečių priešinasi bet kokiems renginiams Lietuvoje. “Pirmas sykis buvo, kai mes minėjome Vilniaus Gaono 200-ąsias metines. Jų nuomone, Lietuvoje neturi vykti panašūs renginiai, nes lietuviai yra prisidėję prie Holokausto ir ši žemė persisunkusi žydų krauju. Lietuvos žydų bendruomenė, nors ir mano, kad tai buvo didžiulė tragedija, nekaltina visos lietuvių tautos”, - sako Alperavičius.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Vaikas liko gyvas. O mes?

2004-03-12 | Leidykla „Baltos lankos“ išleido knygą „Šitas vaikas turi gyventi. Elenos Holcmanienės užrašai. 1941–1944“. Tai kaunietės, vokiečių kilmės dailininkės Elenos Holcmanienės (Helene Holzman, 1891-1968) užrašai, parašyti pokario metais. Juose – 1941–1944 m. Kauno getas. Autorė atpasakoja tai, ką matė ir patyrė pati. Ji gelbėjo geto žmones, per tuos 4 metus prarado savo devyniolikmetę dukterį, vyrą (kaunietį knygų leidėją Maksą Holcmaną.) , nemažai draugų ir artimų žmonių. Po karo E. Holcman ir jos dukra grįžo gyventi į Vokietiją, iš kur į Lietuvą buvo atsikėlusios 3-iajame dešimtmetyje. Po motinos mirties dukra Margarita išsaugojo jos užrašus, o 2000 m. išleido originalo (vokiečių) kalba. Netrukus E. Holcmanienės užrašai apie Kauno getą pasirodė ir kitomis pasaulio kalbomis. Lietuvių kalba jie publikuojami pirmąkart (iš vokiečių kalbos išvertė Osvaldas Aleksa). Knyga buvo pristatyta Kaune ir Vilniuje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!