Bankrotas
Pasukę rinkos ekonomikos keliu, mes neišvengiamai turėjome daryti ir darėme daugybę klaidų, nes tai naujas, nežinomas, pilnas pavojingų netikėtumų kelias…
Tai beveik amžinos temos, o šiandien, jau daugiau kaip pusantrų metų galiojant Bankroto įstatymui, norėtųsi pakalbėti, kas dar laukia mūsų verslo įmonių, jų darbuotojų: įveikta krizė, sotus gyvenimas, ar ūkio katastrofa- juk tokių nuomonių irgi tenka girdėti.
Žinoma, būtų neteisinga tvirtinti, kad gerokai pailgėjusiame Bankroto įstatyme viskas blogai. Anaiptol, tačiau atsirado ir gana pavojingų dalykų, anot ekspertų, – liudijančių, jog įstatymų autoriai ir leidėjai nevisiškai įvertino svarbią ir sudėtingą rinkos ekonomikos bankroto funkciją. Tai nėra paprasta teisinė bei finansinė procedūra, kaip neretai bandoma aiškinti, bet svarbus ūkio valdymo, jo efektyvumo didinimo svertas. Tai savotiškas baubas, kuris turi būti pakankamai realus, kad priverstų geriau dirbti verslininkus, administratorius ir kitus įmonių darbuotojus, tačiau ne per daug žiaurus, kad didesnei ūkio subjektų daliai leistų išgyventi. Bankroto mechanizmas- tai lazda tėvo, o ne bandito rankose.
Ta proga prisiminkim: paskelbus ankstesnį Bankroto įstatymą, per porą metų nė apie vieną tikrą bankrotą taip ir neišgirdome, taigi baubas nieko neišgąsdino. O dabar, kaip tolimesniame dėstyme bus matyti, patekome į kitą kraštutinę padėtį- bankrotai tapo vos ne masišku reiškiniu, ir, svarbiausia, dauguma jų baigiasi ūkio subjektų likvidavimu.
1. Merdinti, beviltiškai apleista įmonė tikrai trukdo gerai veikiančioms ir ją reikia pašalinti nuo verslo vieškelio – taip be jokių sentimentų daroma normalios ekonomikos šalyse, bet mes, deja, tokia valstybe dar netapome.
2. Rinkos ekonomikos sąlygomis pirmiausia išliks tos įmonės, kurioms pavyks pritraukti užsienio kapitalą ir kurių vadovai patys kels savo kvalifikaciją bei jautriai reaguos į rinkoje vykstančius struktūrinius pokyčius.
3. Optimistinis bankroto variantas Lietuvoje kol kas nerealus. Kliūčių tikrai daug: nuo administratoriaus parinkimo iki išteklių stokos. Tikėtis, kad padėtis pagerės, galima tik tuo atveju, jeigu Seimas, Vyriausybė sudarys geresnes sąlygas ūkiui, ypač gamybai, plėtotis.
4. Negalima pamiršti ir teisėtvarkos praktikos bei verslo etikos problemų: palankesnis bankroto procedūrų režimas duos reikiamą efektą tik tada, kai lengvatomis nebus piktnaudžiaujama, kai sumažės tyčinių ir kitokių nusikalstamų bankrotų, kai įsigalės civilizuotas verslas.
5. Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas suderintas su kitais įstatymas, tarp jų darbo santykius, mokesčių administravimą, įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, Civilinio proceso kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu.
6. Įmonių bankroto procesas yra įvairiapusis: kiekvienas klausimas turi būti nagrinėjamas tiek ekonomine, tiek socialine prasme.
7. Pagrindiniai bankroto dramos veikėjai- teismas ir įmonės administratorius.
8. Įmonės bankroto bylą galima nagrinėti teismine ir neteismine tvarka.
9. Pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti turi teisę: kreditoriai, akcininkai, savininkai, įmonės vadovas, darbuotojai, Valstybinė darbo inspekcija ir kt.
10. Pagrindinės bankroto bylos iškėlimo sąlygos: įmonės finansiniai įsipareigojimai viršijo (yra lygūs) jos turtą, neišmokamas atlyginimas, įmonė negali sumokėti už tiekiamą produkciją, įmonė nevykdo privalomų mokėjimų, įmonė tyčia gadina ar mažina savo turto vertę, teismo antstoliai negali įvykdyti teismų sprendimų.
11. Dažniausiai siekiami tikslai inicijuojant bankroto bylos iškėlimą: išsaugoti įmonės turtą, nušalinti valdymo organus, sustabdyti delspinigių augimą bei baudų išieškojimą, įgyvendinti verslo planą, prisijungti laikinų sunkumų turinčią įmonę.
12. Galimi 3 įmonei iškeltos bankroto bylos pabaigos scenarijai: sanavimas (pertvarkymas), taikos sutartis bei įmonės likvidavimas.
13. Savalaikis bankroto bylos įmonei iškėlimas gali padėti jai išsikapstyti iš finansinių gniaužtų.
14. Pirmiausia tenkinami įmonės darbuotojų iš darbo santykių kylantys finansiniai reikalavimai.
15. Savalaikis įmonės paskelbimas bankrutavusia dirbantiems yra mažiau skaudus dalykas.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.