Chiromantijos pradžiamokslis
Chiromantija (Graik. “cheir” (χειρ) – ranka, “manteia” (μαντεία) – būrimas, pranašystė) yra ateities charakterizavimo ir nuspėjimo menas delno pagalba, dar vadinamas chirologija, delno-skaitymu arba delno analize. Chiromantija yra praktikuojama visame pasaulyje ir turi įvairias kultūrines variacijas. Ties žmonės kurie praktikuoja chiromantija yra vadinami chiromantais. Chiromantijos šaknys prasideda nuo Indijos astrologų ir čigonų iš Romos, kurie pranašaudavo ateitį. Induistų pranašas Valmiki prieš 5000 metų, manoma, parašė knygą, kurios pavadinimas verčiasi kaip „Valmiki Maharshi mokymai apie vyriško delno chiromantija” sudaryta iš 567 posmų. Iš Indijos chiromantijos menas paplito į Kiniją, Tibetą, Egiptą, Persiją ir kitas šalis Europoje. Į Kiniją šis menas atėjo apie 3000 m. pr.Kr. Tada jis pasuko link Egipto, kur jį praktikavo Anaksogoras (Anaxagoras). Tačiau, šiandieniniai chiromantai dažnai kombinuoja tradicinę chiromantiją su psichologija, holizminiu gydymu ir kitais alternatyviais būrimo, bei pranašavimo metodais. Chiromantijos praktikavimas dažnai siejamas su pseudomokslu. Reikėtų pastebėti, kad informacija pateikta žemiau tik trumpai pristato delno būrimo meną; yra daugybė – dažnai konfliktuojančių- interpretacijų apie delno linijas ir bruožus įvairiose „chiromantijos” mokyklose. Chiromantija sudeda iš gebėjimo įvertinti žmogaus asmenybę ar ateitį pasitelkiant to žmogaus delną. Įvairios „linijos” (širdies, gyvenimo ir kt.) ir „kalvos”, savo ilgiu, savybėmis ir linijų sankirtomis nukreipia link tam tikrų žmogaus gyvenimo interpretacijų. Kai kur chiromantai kreipia dėmesį į piršto, nago savybes, delno odos struktūrą, tekstūrą ir spalvą, delno formą ir rankos lankstumą.