LT   EN   RU  
2017 m. sausio 17 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
Akimirkos sentencija
Racionalus žmogus pats adaptuojasi prie savo aplinkos. Neracionalus gi atkakliai bando pačią aplinką pritaikyti prie savęs. Kaip tik todėl visas progresas ir priklauso nuo neracionaliųjų
George Bernard Shaw
Draugai
Matulaičio bažnyčia
Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga
Tautinės krypties portalas
Etninės kultūros erdvė
Biržų krašto naujienos
Slaptai.lt - unikalus leidinys
Lietuvių sąjunga „Tauta ir Tėvynė“
Lietuvos žaliųjų judėjimas
Žaliosios minties laikraštis
Istorijos puslapiai
Receptai, patiekalai, kulinarija.
Skanus.lt
Reklama
  Depresija
Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

2006-10-14 | Dienos trumpėja, naktys ilgėja ir vėsta. Daugelis žmonių užsisklendžia savo namų prieblandoje nuo niūrios lauko aplinkos ir nugrimzta į „rudeninę“ depresiją. Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Jei savižudybės grėsmė itin didelė, asmenį galima gydyti priverstinai. Mokydamiesi pažinti kitus, išmoksite pažinti ir save bei savo jausmus. Būkite dvasiškai stiprūs ir sveiki, saugokite vidinę pusiausvyrą. Depresija – tai liga, kuriai būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, vangus mąstymas, judesiai ir kalba. Manoma, kad depresiją sukelia paveldimass smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Be šios priežasties, depresiją gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Depresija

2006-10-14 | Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10 procentų visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims. Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant ilgai trunkančiam stresui, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Depresija slepiasi po kitomis ligomis

2006-09-08 | Įvairios depresijos formos diagnozuojamos vis daugiau klaipėdiečių. Tačiau psichiatrai tikina, jog sergančiųjų depresija yra žymiai daugiau, nei žinoma. Kai kurių sergant šia liga neįtaria netgi gydytojai. Klastinga laikmečio liga slepiasi po įprastiniais somatiniais sutrikimais, rašo dienraštis „Klaipėda“. Beveik pusė Klaipėdos psichikos sveikatos centre apsilankančių pacientų serga įvairiomis depresijos formomis. Kaip praneša „Klaipėda“, per pastaruosius trejus metus pacientų, kuriems diagnozuota depresija, centre apsilankė daugiau. 2003 m. nustatyta beveik 400 atvejų, o štai 2005 m. pabaigoje – 536. Šie skaičiai leidžia teigti, kad vis daugiau žmonių ryžtasi kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Sumažėjęs darbingumas, apetito ir miego sutrikimai, bejėgiškumo jausmas, sumažėjęs seksualinis potraukis, mintys apie mirtį ar savižudybę – tai depresijos požymiai. Panašūs į depresijos simptomus gali kamuoti tuos, kurie tiesiog yra pervargę, nervingi, juos kamuoja nemiga ar slogi nuotaika. Tai nebūtinai reiškia, kad užklupo liga. Tačiau jei išvardinti požymiai paaštrėja ir užsitęsia kelias savaites ar mėnesius, būtina sunerimti. Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatrė Svetlana Babaš tikino, kad depresija - rimtas psichikos sutrikimas, jokiu būdu ne užgaida ar kaprizas ar juo labiau tinginystė, rašo dienraštis „Klaipėda“. Depresija dažnai ji slepiasi po kitais somatiniais sutrikimais: bronchine astma, artritu, skrandžio opalige.

Lankomumo reitingasKomentarų: 3

plačiau >>

Moterų depresija

2006-08-14 | Laikoma, kad moterys dažniau nei vyrai patiria depresiją ir sunkiau ją įveikia. Specialistai išskiria aštuonias labiausiai paplitusias moterų depresijos rūšis. Pogimdyvinė. Trunka kelis mėnesius po gimdymo. Ji atsiranda dėl staigaus gyvenimo būdo pasikeitimo, nuolatinės priklausomybės nuo kito žmogaus ir padidėjusios atsakomybės jausmo. Jaunai mamai dažnai būna sunku įprasti prie naujo statuso. Neverta stengtis pergalėti save ir vaidinti mylinčią mamą. Visiškai normalu, kad kol kas nieko nejaučiate savo kūdikiui. Dabar jums būtina priprasti prie permainų bei naujo gyvenimo. Ilgainiui išmoksite būti labai gera mama. Neatsisakykite giminaičių siūlomos paramos. Po gimdymo jums reikia laiko atsigauti. Amžiaus. Ja serga klimakterinio amžiaus moterys. Tuo periodu labai pakinta organizmo hormonų balansas, menopauzė irgi daro neigiamą poveikį. Klimaksas dar nereiškia, kad atėjo senatvė. Be jūsų, niekas nežino, kokius pasikeitimus patiriate. Menstruacijų nebebuvimas dar ne tragedija. Todėl stenkitės nekeisti gyvenimo būdo. Nepamirškite ir hormonų terapijos galimybės, tik būtinai pasitarkite su gydytoju. Kasmėnesinė. Ji dar vadinama priešmenstruacine. Depresija gali pasireikšti ir prieš menstruacijas, ir per jas arba po jų, viskas priklauso nuo organizmo. Niekur nuo jos nesidėsite. Veikiausiai jau pastebėjote, kuriomis dienomis sunkiausia susivaldyti. Pasistenkite tuo metu nepersidirbti, nieko svarbaus neplanuoti ir, jei tik yra galimybė, pabūti namie.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kaip įveikti depresiją

2006-06-14 | Čia surašyti įvairūs būdai, kaip susidoroti su savo depresija. Tai tik bendri nurodymai, kiekvienas turi pasirinkti konkrečiai sau priimtinus. Darykite kasdieninius užrašus. Nepamirškite valgyti. Atkreipkite dėmesį, ar ką nors (cukrų ar kavą) valgant / geriant keičiasi jūsų nuotaika. Pasidarykite sau įdomius pietus, galite ką nors pasikviesti. Išsimaudykite, gal net vonioje su putomis Paklibinkite kompiuterį. Išsinuomokite komedijinių filmų. Išeikite ilgam pasivaikščioti. Šokite. Vienas(a) namuose arba su draugu(e). Gerai valgykite. Maišykite jūsų mėgstamą maistą su tuo, kurį jum reikėtų valgyti. Praleiskite laiką, žaisdami su vaiku. Nusipirkite sau dovaną. Paskambinkite draugui. Perskaitykite juokingas laikraščių dalis. Padarykite kam nors, ką nors netikėtai malonaus. Padarykite sau ką nors neįtikėtinai malonaus. Išeikite laukan ir pažiūrėkite į dangų. Atlikite kokius nors pratimus, būdami lauke, tik ne per rimtai. Ravėkite piktžoles ar šiaip pakasinėkite. Dainuokite! Jei bijote kritiškų kaimynų atsiliepimų, išvažiuokite kur nors ir ramiai sau traukite mašinoje. Dainuoti senas mėgstamas dainas yra kažkas tokio... Ypač padeda lopšinės. Pasirinkite mažą ir lengvą užduotį (pvz. išvalyti grindis) ir ją įvykdykite. Jei mokate - medituokite, tai tikrai padeda. Bet jei esate tikrai smigęs, tai padaryti bus beveik neįmanoma. Jūsų sugebėjimas medituoti grįš, kai tik pakils nuotaika.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Antidepresantai pavasarį

2006-04-14 | Atrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija. Pavasarinė depresija dažniau sukelia nerimą, sujaudinimą, padidėjusį aktyvumą. Statistika rodo, kad pavasarį padidėja savižudybių skaičius, kuris siejamas su pavasarinės depresijos ypatumais (autoagresija). Sergančiajam depresija gyventi darosi sunku, nes ši liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus. Svarbu suprasti, kad depresija nėra vienalytė liga. Skirtingiems asmenims ji pasireiškia skirtingai. Net depresiją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos – vieniems ji išsivysto dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kitiems dėl sunkių išgyvenimų, tretiems po persirgtos kitos ligos, o kai kuriems ji pasireiškia tam tikrais metų laikotarpiais (sezoninė depresija). Depresijos simptomai taip pat gali išsivystyti sergant kitomis psichikos ligomis (pvz., sergant adaptacijos sutrikimu, nerimo sutrikimu, įvairiomis priklausomybėmis, demencija, šizofrenija ir kt.). Kiti depresijos simptomai: susilpnėjusi dėmesio koncentracija (skundžiamasi „pablogėjusia atmintimi“); sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos, nepasitikėjimas savimi, dėl daugelio gyvenimo įvykių sergantysis linkęs prisiimti kaltę; ateitis kelia baimę, nerimą; kyla mintys apie mirtį ar savižudybę; sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas).

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Gyvenimas dėl vyro veda į depresiją

2006-03-30 | Žmones, nuo kurių kenčia kiti retai pamatysime psichologo kabinete, psichologo pagalbos dažniau prireikia nukentėjusiems, nesugebėjusiems apsiginti, pasiaukojusiems dėl kitų. Mylėdami mes norime padaryti mylimą žmogų laimingą, mes įsijaučiame į jį, bandome atspėti jo norus, galime užmiršti patys save ir patirti palaimingą davimo būseną, kuri mus sulydo į vieną „mes“. Bet kas gi atsitinka, kai moteris bando gyventi tik atsiduodama ir atsisakydama savojo aš? Viena ištekėjusi moteris pasakoja: „Mano vyras dabar dažnai susitikinėja su viena jauna mergina; aš ją taip pat pažįstu, ji yra labai patraukli, o mano vyras lengvai suvedžiojamas. Tada aš sėdžiu namuose ir žliumbiu, bet jis to neturi pastebėti. Jei aš jam imčiau priekaištauti galiu jį sunervinti ir nuvaryti nuo savęs. Jis sako, kad moderni partnerystė gali būti tokia ir jei aš jį myliu, tai jam atleisiu“. Kaip galima vertinti tokią problemą? Užuot gynusi savo nuomonę ir pripažinusi, kad tolerancija turi ribas, ji bijosi prarasti vyrą ir pervertina konkurentę. Ji per daug reikalauja iš savęs, o vyras tuo pasinaudoja, jaučiasi pernelyg ramus ir visai nebijo prarasti žmonos. Kadangi moteris pati į save nežiūri rimtai ir vyras į ją nežiūri rimtai. Kodėl ji taip elgiasi? Depresiškos moterys daugiau nei kitos yra priklausomos nuo partnerio, vienatvė joms sukelia sunkią depresiją ar neviltį.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Šypsena per prievartą veda į depresiją

2006-03-14 | Dėl savo darbo pobūdžio priversti nuolat šypsotis ir rodyti draugiškumą žmonės dažnai krenta į depresiją. Frankfurto prie Maino psichologai, ištyrę per 4 tūkstančius darbuotojų, padarė išvadą – klientų aptarnavimo srityje dirbantiems žmonėms gresia pati didžiausia rizika susirgti depresija. Profesoriaus Diterio Zapfo įsitikinimu, į pirmąją rizikos grupę patenka stiuardesės, pardavėjai ir informacinių tarnybų darbuotojai. Jie privalo būti visada mandagūs ir nuolat šypsotis. „Kiekvieną kartą, kai žmogus privalo slopinti savo tikruosius jausmus, tai neigiamai veikia jo sveikatą“, - įsitikinęs profesorius. Jis su savo tyrėjų grupe sukūrė fiktyvią informacinę tarnybą, kurios darbuotojais paprašė pabūti studentus. Pusei jų leido apsiginti nuo grubių klientų, o kitai tarnybos darbuotojų pusei buvo privalu būti ypač mandagiai ir geranoriškai. Šis tyrimas atskleidė, jog darbuotojai, neslopinę savo jausmų, turėjo vienintelę sveikatos bėdą – truputį padažnėjusį širdaplakį. Tačiau tiems studentams, kurie privalėjo būti itin mandagūs darbuotojai, širdies ritmo sutrikimai buvo pastebimi ir praėjus ilgokam laikui po bendravimo su grubiu klientu. „Mes visi kontroliuojame savo emocijas. Tačiau kai jas slopiname per ilgai, prasideda rimtos sveikatos problemos“, - padarė išvadą profesorius D.Zapfas.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Pogimdyminė depresija

2006-02-07 | Nėštumas ir gimdymas – didelis moters fizinės ir psichinės būklės išbandymas. Gimus mažyliui, moteris išgyvena ne tik džiaugsmą, laimę, bet neretai ir nerimą, baimę, liūdesį. Mamą, grįžusią iš ligoninės namo, užklumpa įvairūs rūpesčiai, o slaugių, kurios padėtų, nebėra, artimieji dažniausiai dirba, ir moteris lieka viena su kūdikiu. Be viso to, po gimdymo keičiasi ir moters organizmas, hormonų sistema. Daugiau nei pusę pagimdžiusių moterų šiuo momentu užplūsta liūdesys, moterys be jokios aiškios priežasties verkia, tampa nekantrios, sudirgę, jaučiasi nepailsėjusios, kamuojamos nerimo. Dažniausiai šis liūdesys per 2 sav. praeina, tačiau daliai moterų išsivysto pogimdyminė depresija. Šiuo metu pogimdymine depresija vadinami visi nuotaikos sutrikimai iki 12 mėn. po gimdymo. Kas būdinga pogimdyminei depresijai? Moteris jaučiasi išsekusi, pervargusi, sugniuždyta, dirgli. Jos nuotaika liūdna, kankina nevilties jausmas, padidėjęs verksmingumas. Be to, sutrinka miegas, dingsta apetitas. Moteris ima permelyg rūpintis kūdikiu arba, atvirksčiai, rūpinasi žymiai mažiau, jaučiasi kalta, jog nėra pati geriausia mama, ją apima nepilnavertiškumo jausmas, nepaaiškinama baimė sužaloti kūdikį ar save. Taip pat sumažėja domėjimasis lytiniu gyvenimu. Depresija veikia ne tik mamą, į ją reaguoja ir kūdikis. Kūdikis jaučia mamos baimę, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda verkšlenti, verkti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Vaikų ir paauglių depresija

2006-01-02 | Depresija - nuotaikos sutrikimas, kai be aiškios priežasties dvi ar daugiau savaičių žmogų kankina prislėgta nuotaika, liguisti nevertingumo, kaltės jausmai, miego sutrikimai, sulėtėjęs motorinis aktyvumas ar ažituotas elgesys. Tuomet sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. Kuo pasireiškia depresija? Yra nustatyta, kad iki paauglystės 10-15 proc. vaikų jaučia blogą nuotaiką, tačiau depresija diagnozuojama tik 2 proc., o paauglystėje - 4 proc. vaikų. Pastebėta, kad iki 16 m. berniukai serga dažniau nei mergaitės, tačiau paauglystėje mergaitės serga 3 kartus dažniau negu berniukai. Depresijos sindromo, kaip ir bet kurio kito psichikos sutrikimo, struktūra priklauso nuo vaiko ar jaunuolio asmenybės, siejasi su asmeninio gyvenimo aplinkybėmis: namais, šeima, mokykla, praeitimi, dabartimi. Skirtingo amžiaus vaikams stebima kiek skirtinga ir depresijos išraiška. Kūdikių depresijos ypatumai. Kūdikių depresija susijusi su atskyrimu nuo brangaus asmens ar dažnai keičiantis besirūpinantiems asmenims. Ji gali pasireikšti: apatija, liūdnumu, rezignacija, svorio neaugimu, anoreksija, viduriavimu (be specifinės priežasties), miego sutrikimais, psichikos nesivystimu, regresija. Jei depresinė būsena užsitęsia, kūdikis praranda akių kontaktą, verkia, guli plačiai atmerktomis, bereikšmėmis akimis, nežaidžia rankomis, barškučiais, nerodo smalsumo, susidomėjimo, lėtai reaguoja į stimulus. Stebimi autostimulaicijos, autoagresyvūs veiksmai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!