LT   EN   RU  
2017 m. sausio 17 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Elektronika
Sėkmingas „Elektronika.lt“ startas

2005-03-31 | Šių metų pradžioje atnaujintas „Elektronika.lt“ portalas apibendrina pirmojo ketvirčio rezultatus. Mėgėjiškas studentų tinklalapis rimtu specializuotos, mokslinės informacijos portalu tapo tik prieš trejetą mėnesių, tačiau pirmojo ketvirčio rezultatai gerokai nustebino ir pradžiugino. Tinklalapyje „Elektronika.lt“ įdiegta lankytojų apskaitos sistema rodo, jog šis portalas sulaukia iki 15 tūkstančių lankytojų per dieną. Per pirmuosius portalo veiklos mėnesius buvo atversta apie 880 000 puslapių. Balandžio mėnesį tikimės, jog šis rodiklis pasieks 1 mln. ribą ir ją ženkliai viršys. Pagrindiniai šio tinklalapio vartotojai yra elektronikos, informacinių technologijų bei ryšių technikos specialistai, tačiau „Elektronika.lt“ nėra skirtas tik jiems. Kiekvienas šių sričių profesionalas ar pradedantysis čia taip pat gali rasti daugybę įdomios ir naudingos informacijos.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Mažiau ir mažiau

2002-09-13 | Elektronika žengė dar vieną žingsnį į nanopasaulį. Trys mokslininkų grupės pranešė sukūrusios molekulės dydžio tranzistorius - pagrindinius mikroschemų komponentus. Kuo mažesni yra mikroschemą sudarantys komponentai, tuo tankiau juos galima sudėti vieną šalia kito ir tuo greičiau jie rišasi tarpusavyje. Taip galima gauti talpesnius atminties lustus ir spartesnius mikroprocesorius. Dabartinėse silicio mikroschemose tranzistoriai yra apie 100 nm pločio ir jų matmenys toliau mažėja, tačiau po kokių dviejų dešimtmečių pagaliau išauš diena, kuomet egzistuojančios ėsdinimo technologijos nebeleis jų daugiau sumažinti. Todėl inžinieriai stengiasi sužinoti, ar tranzistorių nebūtų galima pagaminti iš pavienių nanometrų dydžio molekulių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar pakeis deimantinė mikroturbina akumuliatorius?

2002-09-13 | Upsalos universiteto Angstremo laboratorijoje (Švedija) sukurta miniatiūrinė turbina iš deimanto. Turbiną sudaro smagratis ir korpusas. Ją bus galima naudoti ateities maitinimo sistemose, naudojančiose vandens skilimo produktus: vandenilį ir deguonį, deginamus turbinos deginimo kameroje. Degant išsiskiriantys vandens garai suks turbiną, kuri savo ruožtu suks elektros generatorių. „Tikimės, kad iš tokio pat tūrio pavyks gauti apie dešimt kartų daugiau energijos, nei naudojant šiandieninius akumuliatorius", - sako Angstremo laboratorijos mokslininkas Klasas Hjortas. Deimantinės turbinos gamybos procesas prasideda nuo dviejų silicio plokštelių: abipusiai nupoliruotos 3 colių (7,5 cm) skersmens plokštelės ir kitos - 4 colių plokštelės, kurios yra nupoliruota ir termiškai padengta SiO2 (silicio oksidu) tik viena pusė. Abi silicio plokštelės, aktyvavus jų paviršių, kambario temperatūroje suliečiamos ir suauginamos keturias valandas kaitinant 1050 oC temperatūroje. Vengiant bet kokios taršos, šis procesas atliekamas švariose patalpose. Proceso metu tarp plokštelių atsiranda kovalentinės jungtys.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Mažytis organinis tranzistorius

2002-09-13 | Bello laboratorijų mokslininkai sukūrė mikroskopišką veikiantį tranzistorių, milijoną kartų mažesnį negu smėlio smiltelė. Nebus sunku pagaminti ir didelį tokių komponentų kiekį, kadangi jie sugeba susiformuoti patys. Tiesa, iki tol, kol jie taps sudėtine komercinių gaminių ar kompiuterių dalimi, dar turės praeiti nemažai laiko. Iki šiol didžiausia kompiuterinių lustų pažanga buvo pasiekta nuolat mažinant jį sudarančių komponentų matmenis. Pirmasis tranzistorius buvo apie 2,5 cm dydžio, o dabar į tą patį kristalą įmanoma sutalpinti daugiau nei milijardą tranzistorių. Kompiuterių loginiams grandynams ir atminčiai naudojami lustai gaminami iš puslaidininkio silicio. Tačiau nemažai mokslininkų jau senokai dirba tolesnio miniatiūrizavimo srityje, siekdami sukurti elektronikos komponentus iš molekulių sankaupų. Kiekvienas molekulinis tranzistorius turėtų būti 10 kartų mažesnis negu bet kuris komponentas, pagamintas naudojant pažangiausią iš šiandien turimų silicio mikroelektronikos technologijų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 1

plačiau >>

Termobranduolinių reaktorių kūrimo laimėjimas

2002-09-13 | Pasak anglų mokslininkų, valdoma termobranduolinė reakcija yra netolimos ateities reikalas. Termobranduolinė reakcija suteikia energiją žvaigždėms. Nors ji ir yra kur kas pranašesnė už atominėse elektrinėse naudojamą branduolių skilimo reakciją, techniškai valdomos termobranduolinės reakcijos iki šiol nebuvo pavykę realizuoti niekam. Pasirodo, kad tam geriausia yra naudoti magnetiniame lauke laikomas labai karštas dujas, vadinamąją plazmą. Milžiniškais eksperimentiniais termobranduoliniais reaktoriais jau buvo pavykę kai ką nuveikti. Jungtinės Karalystės atominės energetikos tarnybos (UKAEA) mokslininkams dabar pavyko sukurti mažesnes tokių pat įrenginių versijas, kurios gali būti paprastesnės techniškai, pigesnės ir greičiau įrengiamos. Šie bandymai yra labai perspektyvūs.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Galio nitridas ant silicio padėklų

2002-09-13 | Su puslaidininkiais, turinčiais didelį draustinės energijų juostos tarpą, siejami dideli lūkesčiai. Gali būti, kad daugeliu atvejų jis pakeis silicį. Siemens gamina ir parduoda diodus iš silicio karbido, SiC, kurie padidina DC/DC keitiklių efektyvumą, o Cree gamina iš SiC aukštadažnius galios tranzistorius ir šviesos diodus. GaN yra dar viena daug žadanti medžiaga, iš kurios gali būti pagaminti tokias pat aukštas įtampas kaip ir SiC atlaikantys prietaisai, tik žymiai didesnių dažnių. Ką pasakytumėte apie stiprintuvą, duodantį 40 V išvesties įtampą ir dirbantį 40 GHz dažnių juostoje? Tokius stiprintuvus būtų galima puikiai panaudoti kaip optinių sistemų moduliatorius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Silicio rezervai dar neišsemti

2002-09-13 | Pasak Jameso Meindlo, Qiango Cheno ir Jeffrey Daviso iš Džordžijos technologinio instituto, puslaidininkinis silicis, iš kurio dabar gaminami beveik visi integriniai grandynai, turi pakankamai rezervų ir iki 2011 m. gali sutalpinti tūkstantį kartų daugiau tranzistorių nei šiuo metu. Tokiuose lustuose būtų apie milijardą tranzistorių. Nors fizikai ir nemato principinių tokios pažangos kliūčių, tačiau, be abejo, teks spręsti nemažai techninių klausimų. Pavyzdžiui, laidūs ir izoliuojantys sluoksniai privalės būti daug plonesni nei dabar: nelaidaus silicio oksido sluoksnio storis turės būti apie vieną nanometrą, o visi luste esantys komponentai - ne platesni nei 10 nm.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Į kramtomąją gumą panaši keramika

2002-09-13 | Medžiagotyroje jau seniai žinomas superplastiškumu vadinamas toks reiškinys, kai pakaitinus iki tol labai trapią keramiką, ji staiga tampa labai elastinga medžiaga, kurią galima ištempti nebijant sutraukyti. Žurnale „Nature" glaustai pranešama apie Japonijoje vykdomus šios srities tyrimus. Pasakojama apie cirkonio oksido keramikos bandinius, kuriuos įmanoma ištempti iki dešimties jų pradinių ilgių.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!