LT   EN   RU  
2017 m. sausio 20 d., penktadienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Emigrantai
Neapykanta emigrantams – “melo ekonomikos” pasekmė?

2013-02-01 | Neapykanta – emocija arba jausmas, kai jaučiamas stiprus pasibjaurėjimas, pasišlykštėjimas, priešiškumas, antipatija, paprastai siejama su suvokiamu noru vengti, apriboti, pašalinti ar sunaikinti neapykantos objektą. Pasak evoliucinės psichologijos, neapykanta yra racionali reakcija į kitą žmogų, kurio interesai smarkiai kertasi su savais. Tai traktuojama kaip apsauginė reakcija: žmonės, kurių elgesys yra numanomai grėsmingas paties išlikimui, turi būti nekenčiami, o žmonės, kurie padidina išlikimo šansus, mėgstami arba mylimi, nes gebėjimas greitai atskirti draugus nuo priešų yra saugumo pagrindas. Iš anksto apsidraudžiu visų papiktintojų ir nedorėlių puolimams: straipsniu nesiekiu nieko kaltinti, suvedinėti sąskaitų ar banaliai viešintis. Esu piktas, tad pasistengsiu kalbėti švelniau, nei mėgsta tam tikrų tinklaraščių veikėjai, vedini “puikibės” ir “tuštibės”. Kiek galima leisti emocijoms temdyti protą? Neretai susimąstau, kodėl docentė Aušra Maldeikienė puolama, esą yra labai pikta (“Vėl ana rėkauja”, - pagalvojate, ar ne? Taip ir žinojau). Patikėkite, ji ne viena yra pikta. Samdomo darbo jėgai Airijoje atstovauja 12% imigrantų (2012 gruodžio mėn.). Iš jų - apie 20 000 lietuvių ir “tik” 120 000 lenkų. Tokią masę žmonių, neskaitant kitų tautybių atstovų, pagrįstai galime vadinti respublika respublikoje, darančia pastebimą įtaką ekonomikai. Tad didžiausią piktumą sukelia mąstymas principu “Man gerai, o po manęs – nors ir tvanas”. Deja, nemažai imigrantų (turiu omenyje lietuvius ir brolius lenkus) sapnuoja itin saldžius nuobodžius sapnus, tikėdamiesi, jog gyvenimas atsukant bendruomenei nugaras yra naudingas tai bendruomenei.

Lankomumo reitingas
Išmestieji į Airiją

2007-06-12 | Daugelį papiktinusi frazė, jog negalima vieno susikompromitavusio veikėjo išmesti į gatvę, nėra tiksli. Kalba atsilieka nuo gyvenimo. Nūnai valstybė išmeta savo piliečius ne į gatvę, o į Airiją. Masiškai. Kas atsitiko, kad sulaukę 17-tų atkurtos valstybės metų, visi su nerimu klausiame: ar išliks lietuvių tauta? Toks klausimas buvo suprantamas Simono Daukanto ar Jono Basanavičiaus laikais, kai Lietuva ir valstybė buvo keliama iš kapo duobės, jis neskambėjo disonansu ir okupacijos naktyje. Bet dabar, kai Lietuva yra NATO valstybė ir Europos Sąjungos narė, kuriai nebaisūs išorės priešai? Iš tikrųjų - atsakymas teisingas - lietuvių tautai didžiausios grėsmės kyla pačioje Lietuvoje. Ir čia veltui ieškotume atpirkimo ožių, nes jų paprasčiausiai nėra. Aktualumą prarado net didžiausias carizmo laikų ir sovietų okupacijos baubas - rusifikacija. Paskutiniais sovietiniais okupacijos - 1989 metais Lietuvoje gyveno 9,4 proc. rusų - pats didžiausias skaičius XX amžiuje. 2001 m. jų teliko 6,3 proc. Palyginimui: 1989 m. lenkai Lietuvoje sudarė 7,0 proc. gyventojų, žydai - atitinkamai 0,3 ir 0,1 proc. Tad dėl lietuvių tautos nelaimių net žydų, kaip buvo įprasta Vidurio Rytų Europoje, negalėtume apkaltinti. Kalti mes esame patys. Arba mūsų pačių išrinkti politikai.

Lankomumo reitingasKomentarų: 2

plačiau >>

Prognozuojama, kad po penkerių metų lietuviai grįš iš Airijos

2007-06-11 | Lietuvos ambasados Dubline duomenimis, ieškančių geresnio gyvenimo srautas, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo perpus, bet tebėra didelis. Kas mėnesį į Airiją išvyksta mažiausiai tūkstantis lietuvių. Airijos lietuvių bendruomenės nariai sako norį grįžti į tėvynę, bet kol kas tam nematą perspektyvų. Pasak Lietuvos ambasadorės Airijoje, daugelis žada grįžti, bet ne dabar. Tai, kad po kokių penkerių metų lietuviai pradės grįžti į tėvynę, prognozuoja ir Airijos sociologai. Tačiau kol kas jie neša naudą Airijai. "Mūsų tyrimai rodo, kad į Airiją atvykstantys imigrantai turi geresnę kvalifikaciją negu vidutinis airis. Apie 40 proc. turi aukštąjį išsilavinimą, tik 5 proc. - minimalų išsilavinimą, 35 proc. - vidurinį. Mūsų šalyje padėtis kitokia negu Prancūzijoje ar Jungtinėse Valstijose, kur daug nekvalifikuotų imigrantų", - LTV "Panoramai" sakė Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto atstovas Džonas Fidžeraldas (John Fitzgerald). Todėl, pasak ekspertų, ir airių požiūris į imigrantus geresnis negu kitose šalyse. Be to, patys dažnai emigruojantys airiai puikiai žino, ką reiškia gyventi svetur, ir stengiasi atvykėlius įtraukti į bendruomenę."Airijoje žmonės randa didelį dvasinį komfortą, šiltai sutinkami - toks airių nacionalinis bruožas. Jie labai atviri, draugiški, išgyvenę labai sunkią istoriją ir tam, kad išliktų kaip tauta, jie turėjo būti be galo susitelkę", - sakė Lietuvos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Tyrimas padės gerinti imigrantų gyvenimą

2007-06-06 | Airijoje gyvenančių užsienio piliečių skaičius 2002 - 2006 metais išaugo nuo 224 tūkstančių iki 420 tūkstančių ir dabar sudaro apie 10 proc. šalies gyventojų. Tai Immigrant Council of Ireland paskatino organizuoti tyrimą ir surinkti kuo daugiau informacijos apie imigrantus. Tyrimas pradėtas praėjusių metų spalio mėnesį, jį atlieka University College Dublin. Siekiama sužinoti, kaip gyvena imigrantai, kaip jie susiranda darbą, kokia jų buitis, išsiaiškinti, kas trukdo integruotis Airijoje, kokios problemos aktualiausios, kaip galima pagerinti gyvenimo sąlygas. Pirmą kartą vykdomame tyrime dalyvauja lietuvių, kinų, indų ir atvykėlių iš Nigerijos bendruomenės, iš viso planuojama apklausti daugiau nei 400 žmonių, o spalio mėnesį - paskelbti tyrimo rezultatus. 2006 m. visuotinio Airijos gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 420 tūkstančių užsienio šalių piliečių, iš jų 275,8 tūkstančiai (65,7 proc.) - atvykėliai iš Europos Sąjungos šalių. Iš naujųjų šalių narių daugiausia yra Lenkijos piliečių (63,3 tūkst.), antroje vietoje - atvykėliai iš Lietuvos (24,6 tūkst.). „Lietuvių bendruomenė yra viena gausiausių iš keturių tyrime apklausiamų imigrantų bendruomenių", - sakė tyrimo vadovė Dr. Mary Gilmartin, dirbanti Migration Citizenchip Research Initiative (MCRI) bei University College Dublin (UCD). Pasak jos, be lietuvių yra apklausiami kinų, indų bei nigeriečių bendruomenių atstovai, siekiama išsiaiškinti, ko reikia, kad jiems būtų lengviau prisitaikyti Airijoje.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Braškynai Airijoje

2007-06-01 | Kai kam vasara - atostogų metas, kai kam - darbymečio pikas. Airijos pietuose įsikūrusiuose braškynuose - pats derlius. Važiuojant nuo Dublino Korko link, pakelėse kas kelias dešimtis kilometrų stovinčiuose prekybos stoginėse prekiaujama čia pat, šalia esančiuose laukuose nuraškytomis braškėmis. Pusės kilogramo plastmasinis indelis kainuoja penkis eurus, didesnis aštuonis. Kaina beveik nesiskiria nuo prekybos centruose parduodamų uogų. Stabtelėjome vienoje tokių prekyviečių, norėdami iš arčiau pasidairyti po braškynus - smalsu pamatyti, kaipgi auginamos šios uogos. Airijoje saulėti orai nelepina - lietaus daug , tad kaip jas augintojai apsaugo nuo puvinio? Į šį klausimą atsakė plėvelėmis dengtų šiltnamių laukai. Diena buvo karšta, šiltnamio šonuose suvyniota ir pakelta plėvelė leido iš tolokai pamatyti, kaip viduje auginamos uogos. Nauja ir nematyta tai, kad braškės eilėmis susodintos ne ant žemės, o pakeltose nuo žemės lentynose. Į jas sudėti juodžemio maišai paskendę braškių lapuose, o ištįsę augalų ūsai driekėsi žemyn. Geras sumanymas, nes uogos visą laiką lieka švarios, ir ūsus patogu karpyti, o jau ką kalbėti apie patogumą skinant uogas... Braškės skinamos ir čia pat dedamos į plastmasines dėžutes, kurios savo ruožtu sudėliotos į didesnes. Tad uogos liečiamos tik vienąkart, kas labai svarbu, norint apsaugoti jas nuo pažeidimų. Baigiantis birželiui, ir Lietuvoje renkamas braškių derlius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Emigrantai užkniso juodai

2007-05-31 | Andrius Mamontovas buvo to pradininkas, užsirašydamas ant savo marškinėlių: „Popsas užkniso juodai". Paskui jį kopijavo kiti. Vėliau atsirado toks užrašas: „Mamontovas užkniso juodai". Tačiau aš norėčiau ir tikrai ne vienas Lietuvoje gyvenantis paprastas pilietis, ne vienas valdininkas dabar norėtų marškinėlių su užrašu: „Emigrantai užkniso juodai". Bet nevalia. Čia jau būtų plaukimas prieš srovę. Net ne prieš srovę, o prieš visą milžinišką meilės emigrantams bangą, gal net cunamį. Lietuvos emigrantai Lietuvoje dabar yra beveik šventi. Tobuli. Jie patys teisingiausi, puikiausi, protingiausi tautos atstovai. Jau seniai praėjo tie laikai, kai buvo sakoma, kad emigravo padugnės arba mažaraščiai. Ne, dabar sakoma, kad būtent tokie liko Lietuvoje - „lūzeriai", bijantys rizikuoti, tinginiai, seniai, alkoholikai, netikšos, banditėliai. O visas šviesiausias tautos žiedas žydi emigracijoje, kuri, beje, prilyginama vos ne tremčiai, žinoma, kai tai patogu. Matyt, nebeliko tokios žiniasklaidos priemonės, kuri neturėtų laidos, rubrikos, skyrelio, skilties ar dar kažko emigrantiško. Visi laikraščiai, TV, radijo stotys, internetiniai portalai kaip skaniausius kąsnelius čiumpa žinias apie emigrantus. Girdėjau, kad pavyzdžiui Airijon emigravusi žurnalistė laikas nuo laiko parašinėdama vienam Lietuvos laikraščiui gauna už tai tūkstančius litų. Vien todėl, kad ji rašo iš Dublino, kur daugybė mūsų beveik šventųjų emigrantų.

Lankomumo reitingasKomentarų: 17

plačiau >>

Lietuva pakartos "Airijos stebuklą", tiki šalies prezidentė M. Makelis

2007-05-15 | Lietuva gali pasinaudoti XX amžiaus pabaigoje suklestėjusios Airijos patirtimi spręsdama šių dienų problemas, mano šalies prezidentė Merė Makelis (Mary McAlees). Interviu Lietuvos žiniasklaidai prezidentė priminė, kad Lietuvoje dabar itin aktuali emigracijos problema Airiją kamavo daugiau nei 150 metų, iki pat praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. "Airijai sekasi gerai, todėl prieš 20 ar 30 metų šalį palikę emigrantai grįžta atgal. Taip pat įvyks ir Lietuvoje", - atsakydama į Eltos klausimą Dubline teigė M. Makelis. Airijoje XIX amžiuje ir XX amžiaus pirmoje pusėje emigracija buvo didžiausia pasaulyje. Tik po Antrojo pasaulinio karo dėl teigiamo prieaugio, o vėliau ir dėl teigiamo migracijos saldo gyventojų pamažu ėmė daugėti. Pastarąjį dešimtmetį Airija pagal gyventojų skaičiaus augimą Europos Sąjungoje (ES) užima lyderės pozicijas. Airijos prezidentės teigimu, vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių šalies ekonomikos suklestėjimą, buvo septintąjį dešimtmetį prasidėjusios gausios investicijos į švietimą ir didelis dėmesys technologinėms naujovėms. "Airija praleido pirmąją pramonės revoliuciją. Atėjus antrajai - informacinėms technologijoms, kompiuterių kartai - pakeitėme savo švietimo sistemą, daugiau dėmesio skirdami mokslui ir technologijoms. Taip pradėjome kelionę į žinių ekonomiką, ir ją vis dar tęsiame", - sakė prezidentė M. Makelis, gegužės 22-ąją atvyksianti į Lietuvą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Lietuvišką verslą stabdo ribotos rinkos galimybės

2007-05-13 | Pastaruoju metu pastebima tendencija - Jungtinėse Valstijose silpsta į siaurą lietuvių vartotojų ratą orientuotas verslas. Lietuviams verslininkams tenka parodyti visą savo apsukrumą bei sugebėjimus, kad išsilaikyti ir užkariauti pasiūlos išlepintų amerikiečių dėmesį. Atrodo, kad netrukus vien tik į tautiečių poreikius nukreiptas biznis taps hobi. Tačiau galbūt lietuviškų pavardžių atsiras JAV verslo magnatų sąrašuose? Taigi, kodėl merdi lietuviškas verslas, kai lietuviams verslininkams visai neblogai sekasi? "Emigrantas" ne kartą aprašė lietuvių sėkmės istorijas, kuriant ir plėtojant savo verslą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau jeigu kalba pasisuka ne apie pavienes kompanijas bei įmones, bet apie patį "lietuvišką" verslą, iš pokalbių su vietos verslininkais susidaro ne guodžiantis vaizdas - atrodo, kad "trečiosios bangos" lietuvių verslas pamažu užleidžia savo pozicijas ant lietuviškumo pakylos ir geriausios jo dienos jau praeityje. Ar tikrai verta pasiduoti pesimistinėms nuotaikoms? O gal tiesiog vyksta natūralūs pokyčiai ir jėgų persigrupavimas? Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais gerokai sumažėjo lietuvių, įsigyjančių gyvenamuosius namus. Šia verslo šaka užsiimantys asmenys ima skambinti pavojaus varpais, sakydami, kad į lietuvius orientuota nekilnojamo turto rinka, klestėjusi prieš keletą metų, dabar ima merdėti. Taip pat nerimą keliančių ženklų dėl sumažėjusio renginių lankymo akcentuoja ir renginius organizuojančių kompanijų atstovai.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Kodėl garsėjame kaip žudikai ir pinigų padirbinėtojai?

2007-05-13 | Tarsi antikinė dviveidė kaukė Lietuva pasauliui demonstruoja du savo veidus. Vienas jų - reprezentacinis, svetingai besišypsantis, malonus ir atviras. Kitas - žiaurumo ir klastos iškreipta grimasa. Ir senajame žemyne, ir Amerikoje Lietuviai kartas nuo karto primena apie save nusikaltimais bei skandalais. Pastarosiomis dienomis JAV žiniasklaidoje atsiradę pranešimai apie iš Lietuvos kilusių asmenų teismo procesą Los Angeles ir jų įvykdytus žiaurius nusikaltimus, taip pat ir Europos spaudoje pasirodanti informacija apie lietuvių gaujų karus užsienyje, iš Lietuvos kilusias elitines prostitutes, dėl nakties su kuriomis lekia Didžios Britanijos aukštų pareigūnų galvos ir panašūs dalykai prisideda prie itin prieštaringo mūsų šalies ir lietuvių įvaizdžio kūrimo. Viena vertus, Lietuva save reklamuoja pasauliui kaip aukštos kultūros, gilių tradicijų šalį, savo gyvenimą statančią ant stabilių katalikybės pamatų, kita vertus, lietuvių elgesys užsienyje ir savo tėvynėje akimirksniu paneigia gerą nuomonę ir palankų nusistatymą pakeičia atsargiu dėbčiojimu per saugų atstumą. Šiuo metu nagrinėjama ir bene labiausiai Lietuvą išgarsinusi eurų bei dolerių padirbinėjimo byla. Visko mačiusius ekspertus nustebino ir pribloškė neįtikėtina padirbtų kupiūrų kokybė - jų praktiškai neįmanoma atskirti nuo originalų. Be to, stebina pinigų gamybos mastai - prokurorams pavyko įrodyti, kad vienas gaujos narių realizavo mažiausiai 3 tūkst. vienetų 50 nominalo JAV dolerių banknotų.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Emigrantai norėtų grįžti į Lietuvą

2007-05-12 | Balandžio 26-29 dienomis Dubline vykusi Airijos lietuvių bendruomenės inicijuota Darbo mugė parodė, kad daugėja norinčių grįžti į Lietuvą, tačiau jims trūksta objektyvios informacijos apie šiandieninę Lietuvą, joje vykstančius pokyčius, darbo ir gyvenimo sąlygas. Mugėje dalyvavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A.Šeštakauskas, UAB "Eikos statyba" direktorius R. Ivanauskas, AB "Montuotojas" direktorius V. Mamaitis, AB "YIT Kausta" personalo direktorius A. Glebauskas bei UAB "Skirnuva" gen. direktorius A. Stasiukynas. Mugėje taip pat dalyvavo UAB "Kauno energetikos remontas" specialistai bei ne asociacijos narė IĮ "Inkomsta" iš Klaipėdos. Dalyviai siekė betarpiškai suteikti išsamią, tikrovę atitinkančią informaciją apie galimybes dirbti Lietuvoje. Pagrindinė gyvenimo Airijoje priežastis išlieka darbo užmokestis. Ir nors uždirbama daugiau, tačiau pragyvenimas brangesnis, papildomų išlaidų reikalauja grįžimas namo mažiausiai du kartus per metus, o ir susitaupyti galima tik labai ribojant savo poreikius. Daugumai emigravusiųjų išlieka kalbos barjero problema. Susidomėjimas darbo muge rodo, kad svarstančių sugrįžti visam laikui yra daug, tačiau priimti galutinį sprendimą sunku dėl objektyvių priežasčių. UAB „Eikos statyba" vadovas Rytis Ivanauskas teigia, kad statybos sektorius, skirtingai nuo kitų verslo rūšių, gali pasiliūti sąlygas, kurios domina Airijos lietuvius.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!