LT   EN   RU  
2014 m. lapkričio 25 d., antradienis Straipsniai.lt - Teminis naujienų ir straipsnių katalogas
  Runkeliai
Tyrimas: „runkeliai“ dievina Paksą, inteligentės – Adamkų

2009-02-11 | Pasak M. Katkaus, vadinamųjų runkelių Lietuvoje ne tiek daug, kaip manyta. Tyrimo autoriai šiai kategorijai priskyrė 15 proc. lietuvių. Paprastai jie gyvena mažame miestelyje ar kaime, jų pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1000 Lt. Jie remia Paksą, balsuoja už partiją Tvarka ir teisingumas. Jie mano, kad Paksas buvo sąmokslo auka. Tarp „runkelių“ daugiausia vyresnio amžiaus, tik vidurinį išsilavinimą turintys žmonės. Jie niekada nežaidžia kompiuterinių žaidimų, nesportuoja, nenaršo internete, niekuomet nesilanko populiariosios muzikos koncertuose, sporto varžybose, kavinėse. Tačiau būtinai kelis kartus per mėnesį eina į pirtį. Per TV „runkeliai“ mėgsta žiūrėti koncertus, gyvenimo būdo, kriminalines laidas. Jie niekada nebendrauja su bendramoksliais, su draugais bendrauja retai, o su kaimynais – kasdien. Drabužius, avalynę ir maistą jie perka turguje, kartą per savaitę nemažai išgeria. Jiems labiausiai patinka R. Paksas, V. Blinkevičiūtė, V.Uspaskichas, D. Grybauskaitė, V. Putinas, D. Medvedevas, Radži. Santaupas jie laiko namuose ir terminuotuose indėliuose. „Runkeliai“ mano, kad naujasis Seimas pirmiausia turėtų atšaukti alaus reklamos draudimą per varžybas. Jie nemano, kad Rusija kelia grėsmę Lietuvai. Nesutinka su teiginiais, kad V. Landsbergiu galima pasitikėti ir kad partizanai išgelbėjo Lietuvą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

„Runkelio“ mentalitetas ir dialogo „kultūra“

2009-01-17 | Nerangiomis gyvulio manieromis visą Lietuvą išsižioti privertusi kaimenė Vilniuje yra beprecedentis darbo išvargintosios, jo jau senokai nedirbančiosios ar niekad neragavusiosios minios akibrokštas dirbančiai valstybės liaudžiai. Taip, tai pačiai, kuri kasdien moka mokesčius, sunkiai dirba nuo aušros iki sutemų. Tos pačios, kuri kasdien vairuoja troleibusus, kepa duoną, dėsto paskaitas kolegijų ar universitetų auditorijose, skenuoja prekes prekybos centruose ir šąla prekyvietėse po atviru dangumi. Ne, tikrai šaliai dirbantieji ir sunkią valandą ją išlaikantieji neturėjo nei laiko, nei ūpo su šypsenomis (!), o vėliau ir kruvinais krumpliais Seimo aikštėje stovėti. Ne, sunkiai duoną uždirbantieji tądien darė tai, ką kasdien daro tūkstančiai į aikštę nesusirinkusiųjų − dirbo. Į aikštę susirinko nuvalkioti rėksniai ir demagogai, viltį neva praradusieji (ar kada turėjusieji?), rinkimų (kuriuose nesivargino dalyvauti) rezultatais nusivylusieji, aukštojo mokslo neragavusieji ar jį dykai už tos pačios valstybės pinigus gavusieji, mušti, laužyti ir naikinti susirinkusieji. Nei profesinių sąjungų stiprėjimo, nei korporatizmo kūrimosi sugyvulėjusi minia nė nepriminė. Ji priminė badaujančią gyvulių armiją. Badaujančią ne tiesiogine šio žodžio prasme (juk švaistėsi brangstančiais (ir neįperkamais?) maisto produktais), o kultūrine prasme − miniai reikia švietimo. Runkelio mentalitetu apsišarvojusiai miniai reikia išmokti, ne rėkti, o dirbi, ne klykti, o diskutuoti, ne piktintis.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Runkeli, kas tu?

2008-11-30 | Aną dieną manęs paklausė: Andriau, tu visą laiką tyčiojiesi iš runkelių. Ką tu nori pasakyti? Kas jie tokie? Kaimiečiai? Tuomet supratau, kad turiu paaiškinti, ką reiškia šis nuostabus lietuviškas žodis, atsiradęs taip neseniai ir esantis vienas iš nedaugelio šiuolaikinio žodyno daiktavardžių, prie kurio neprisikabins net ir aršiausias svetimybių rovėjas, nes šis paniekinamas terminas yra toks pat lietuviškas, kaip šaltibarščiai. Taip pat, beje, kaip ir kiti du širdžiai mieli apsižodžiavimo žodžiai – žąsinas ir plūgas. Ne, runkelis – tai ne kaimietis, ir nereikia man kaišioti primityvaus moralizavimo apie miestiečio aroganciją prieš tuos, kas augina duonutę. Taip, gimiau mieste (žinau, žinau, Kaunas – ne visiems jums yra miestas, apie tai kitą kartą), bet prieš kaimą nieko neturiu, ir, kai rašau „runkeliai“, negalvoju „kaimiečiai“. Kai miesto intelektualai pasimeta mikčiojančiuose moraliniuose labirintuose, būtent kaime dažnai galima rasti paprastą ir logišką mąstymą. Ne kur kitur, o tik kaime – net ir kolchozų subjaurotame – begalima rasti vertybių ir moralės atramą, kurią iš miesto, atrodo, visiems laikams išpurtė blizgieji žurnalai. Runkelis – tai, visų pirma, proto būsena, kuri verčia jos savininką jausti skriaudą ir bejėgiškumą. Kai kas nors pasako, kad kiekvienas yra savo gyvenimo šeimininkas, kad kiekvienas yra savo laimės kalvis, tai yra visiškai priešiška runkelio supratimui apie gyvenimą ir savo vietą jame. Mėgstamas runkelio pasisveikinimas: „Kas blogesnio?“.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Politikos viršūnėse - runkelių sodai

2008-06-09 | Skaitydama rusišką knygą apie rinkimų technologijas aptikau mintį, kurią dabar cituoju savo pažįstamiems politikams ir ne politikams. Autorius rinkimų sąraše esančius kandidatus suskirstė į tris kategorijas: 1. Stambūs žaidėjai 2. Mulkiai ("lochai") 3. Infiltruoti asmenys ("podstavnyje lica"). Labai laukiu, kada Lietuvos partijos paskelbs savo rinkimų sąrašus. Kai žiūrėsiu į kalbančius dėdes ir tetas per televizijos rinkimų laidas, klausysiu, kaip pamaldžiai jų taukuotomis lūpomis tariamos frazės "programinės nuostatos", "Lietuvos žmonės", "partijos pozicija" - mintimis mėtysiu juos po tas kategorijas. Pirmos - stambių žaidėjų - kategorijos asmenų tikrai bus mažiausiai. Galėsiu smagiai mėginti atskirti antrus nuo trečių. Antri - pasimetę naujokai. Treti - buvę kolūkių pirmininkai ir gamyklų direktoriai, kuriuos po visas Lietuvos partijas skirsto tvirta LKP ranka. Minėtoji klasifikacija veda mane toliau - prie kitos minties. Lietuvos visuomenė skirstoma į elitą ir runkelius. Kalbama apie elito atotrūkį nuo runkelių, socialinę prarają, kurią reikia mažinti, ir kt., ir t.t. Tačiau imkim ir pažiūrėkim atmerktom akim bei paklauskim savęs: kur yra runkeliai, o kur elitas? Elitas - politikoje, runkeliai - visur kitur? Ne, mielieji. Viskas yra būtent priešingai. Runkeliai telkiasi Lietuvos politikos viršūnėse, o elitas - visur kitur. Elitas emigracijoje. Elitas versle. Taip, praraja tarp elito ir runkelių didžiulė. Ne socialinė, o kitokia - IQ.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Ar emigrantai = runkeliai?

2008-05-03 | Dabar jau ir norėdamas neatseksi, kas po Nepriklausomybės atkūrimo į užsienį išvykusiems lietuviams priklijavo ekonominių emigrantų etiketę. Ji prilipo nenuplėšiamai, kartu su išdavikų arba nepilnaverčių nepritapėlių pravardėmis. Greičiausiai tai būdas rasti žiūros tašką, iš kurio tuos, anot visuotinės opinijos, parazitus dar galima bent kiek toleruoti. Kitaip sakant, pakęsti juos galima tik sumenkinant. Na, ir prasidėjo: išdavė, pabėgo, jiems tik doleris (euras, svaras…) terūpi, savęs užsienyje realizuoti negali, amerikonų tarnais dirba, Lietuvos gėda, kaip gali buvęs profesorius naktimis biurus valyti, skandalas… Visas šis sujudimas – tik dėl to, kad kažkas sugalvojo, o didelė dalis tautos patikėjo, kad emigrantas yra lygu runkeliui. Atseit, lūzeriai kaimiečiai išvažiavo nekvalifikuotų darbų dirbti, kad užsikaltų pinigų. Tie, kuriems tai pavyko (jei kažkas pavyko, tai še tau ir lūzeriai), būtinai turi būti pinigo vergai. Visi emigrantai esą yra nelaimingi, nesugeba gyventi visaverčio gyvenimo kitoje šalyje, naktimis neužmiega kamuojami tėvynės ilgesio ir mušasi į krūtines norėdami išpirkti savo kaltę: užuot pasirinkę tėvynę, pasirinko pinigus. Jei visa tai būtų tiesa, galbūt mažiau būtų kalbama apie protų nutekėjimą ir apskritai, jei tiesa, kad iš Lietuvos iš važiavo tik padugnės, turbūt nebūtų emigrantams tiek daug dėmesio skiriama viešojoje erdvėje. Kiek galima viską, įskaitant emigraciją, vertinti nė neiškišus galvos iš tos kaimiškos sriubos, kurioje nuolat verdama?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Labas, aš runkelis…

2008-02-12 | Žinot, gal nuo kuklumo ir nemirsiu, bet iki šiol laikiau save besistengiančiu progresyviai ir kritiškai mąstyti, galvojnčiu apie savo ir savo šalies ateitį piliečiu. Bet šiandien, paskaitęs komentarus apie Prezidento apsisprendimą nevetuoti “Leo LT” įstatymo, supratau, kad esu runkelis. Runkelis, nes manau, kad Prezidentas suklydo. Neturiu jokių minčių apie protestus su šakėm, nušvilpimus ar įžeidinėjimus. Tiesiog manau, kad tai klaida ir galiu savo nuomone argumentot (dabar tingiu ir nemanau, kad tai jau kam nors svarbu). Bet esu runkelis, nes nesuprantu, kad tai projektas ateities gerovei, kad tai vienintelis būdas išsaugot energetinę nepriklausomybę ir ekonominę gerovę. Gal ir taip, tebūnie runkelis - koks man skirtumas. Įdomu tik, kodėl Lietuvoj taip yra? Kaip tik koks svarbesnis įvykis visi lietuviai staiga skyla į runkelius ir ne runkelius. Ne į dešiniuosius ar kairiuosius, ne į konservatyvius ar liberalius, ne į optimistus ar pesimistus? Žmogus turėdamas savo tvirtas politines pažiūras kartais būni runkeliu, kartais ne. Paimkim A. Kubilių (tik šiaip pirmas pasitaikęs pavyzdys) - per Pakso skandalą jis buvo ne runkelis, dabar runkelis (bėje nagrinėjant giliau, tuo metu jis buvo prieš Rusijos interesus, dabar už). Uspaskicho chebra visada buvo laikomi runkelių atstovais, ale dabar balsavo, kaip ne runkeliai. Visada buvo teigiama, kad runkeliai klauso Radžio ir Rimiškio, o dabar jų mitinge dainavo Mamontovas. Dievaži pasimečiau. Ne dėl to ar aš runkelis ar ne.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Aloyzas Sakalas. Ar mes iš tiesų "runkeliai"

2007-08-06 | Šiaip ar taip, sprendimą nulėmė ne įmonės darbininkų, o valdininkų interesai. Įmonės darbininkai buvo palaikyti nieko nereiškiančiais "runkeliais". Tolesni įvykiai parodė, kad jie jau nenorėjo tokiais būti, o netolima ateitis parodys, kas yra tikrieji "runkeliai": žmonės, norintys sąžiningu darbu užsidirbti pragyvenimui, ar tie, kurių vienintelis noras yra nauda - žinoma, ne kitiems, o sau. Šia proga reikėtų mesti akmenėlį ir į LŽ daržą. Jie taip pat žinojo apie B.Lubio siūlymą, bet vietoje rimtos analizės tik pakarpė ausimis. Štai kino teatras "Lietuva", kurį Vilniaus savivaldybės ponai pardavė verslininkams (ir ne už ačiū), kad vilniečiai vietoje kino seansų matytų kylančius gyvenamųjų namų dangoraižius. Pasipiktinę vilniečiai surinko per 8 tūkst. parašų ir juos įteikė mūsų brangiai Vyriausybei. Jokios reakcijos, nes esame tik "runkeliai". Nenorėdami jais būti visuomenininkų atstovai dalyvavo visuose savivaldybės rengtuose posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas "Lietuvos" klausimas, ir reiškė savo nuomonę bei teikė siūlymus naujiesiems savininkams. Šie, užuot siūlymus rimtai apsvarstę, tenkinosi atsirašinėjimu. Tada visuomenininkai kreipėsi į Vilniaus apskrities administraciją. Iš jos atėjo maždaug tokio turinio atsakymas: ne jūsų kiaulės, ne jūsų ir pupos. Kitaip sakant, visuomenės intereso jūs ginti negalite, nes esate "runkeliai". Bet ką daryti visuomenei, jei jos intereso negina prokuratūra, pagal įstatymą privalanti tai daryti, bet nedaranti?

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Naujas G.Šurkaus amplua - šaudymas iš patrankos runkeliais

2006-03-04 | Visų linksmų žmonių džiaugsmui, Nemunaičio oreivių klubas praneša, kad rugpjūčio 13 dieną ant Nemuno kranto vyks pirmasis šaudymo iš patrankų pasaulio čempionatas. Jo organizatorius ir vyriausiasis kanonierius oreivis Gintaras Šurkus jau pasigamino dvi runkeliais šaudančias acetileno dujų patrankas. Idėja išlieti patranką G.Šurkus užsidegė prieš metus - kaimo turizmo sodyboje netoli Kauno dalyvavo oreivių šventėje, kur buvo iš patrankos šaudoma burokais. Grįžęs namo, nusprendė išlieti patranką. Patrankos brėžinius oreivis padarė pagal nuotraukas, parsivežtas iš Kaliningrado. (Praėjusią vasarą Nemunaičio oreiviai dalyvavo šio miesto jubiliejaus renginiuose ir fotografavo autentiškas istorines patrankas iš Peterburgo atplaukusio Petro I laikų burlaivio denyje.) Nurodytų matmenų vamzdis buvo išlietas pagal užsakymą, o medinį patrankos lafetą Gintaras sukalė pats. Iš pradžių planavęs šaudyti tik ypač iškilmingomis progomis (pavyzdžiui, varžybose pagerbti XIX a. į padangę oro balionu pirmą kartą pakilusius prancūzus brolius Mongolfjė ir pan.), po pirmųjų šūvių oreivis pajuto azartą - patranka šovė toliau, nei jis tikėjosi! Šiuo metu G.Šurkaus sodyboje Nemunaityje galima pamatyti jau dvi runkeliais šaudančias acetileno patrankos: "piratų" ir "rekordinę". Pastarąją savininkas saugo čempionatui ir vadina slaptuoju ginklu - jos išsviestas burokas nesunkiai nuskrieja į kitą Nemuno pusę.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

“Sovietinis mentalitetas” nepriklausomybei grėsmės nekelia

2006-01-05 | Apie vadinamąjį „sovietinį mentalitetą“ Lietuvoje kalbama jau labai seniai – nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją. Pirmaisiais nepriklausomybės metais ši sąvoka būdavo naudojama apibūdinant tuos, kurie drįsdavo suabejoti tuometinės valdžios sprendimais ar jos vykdomomis reformomis. Vėliau sovietinio mentaliteto etiketė būdavo kabinama tiems, kurie pabandydavo pasisakyti prieš kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybių vykdomą „laukinio kapitalizmo“ politiką ar agituoti už didesnį valstybės vaidmenį užtikrinant socialinį teisingumą. Galiausiai atstovaujančiais „sovietinį mentalitetą“ Lietuvoje tapo visi, turintys kitokią, nei dauguma vadinamojo politinio elito, nuomonę. Tai buvo ypač akivaizdu per 2002 ir 2004 metų prezidento ir 2004 metų Seimo rinkimus, kuriuose „sovietinio mentaliteto“ korta buvo ypač aktyviai naudojama, o rinkėjai, balsuojantys ne „už tą“ kandidatą ar ne „už tą“ tapo „runkeliais“. Šią savaitę paskelbto tyrimo duomenimis, tų „runkelių“ Lietuvoje yra labai daug. Turiu galvoje, tuos, kurie per 2005 metų rudenį atliktą tyrimą teigė, jog iki 1990 metų veikusi sovietinė sistema buvo gera arba bent jau pakenčiama. Taip galvojančių, minėtos apklausos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei pusė – 54 procentai. Tuo tarpu vertinančių sovietinę sistemą blogai ir labai blogai – 31 procentas. Rezultatai nėra labai džiuginantys. Ypač turint galvoje, jog gerai ir labai gerai vertinančių sovietinę sistemą šiandien Lietuvoje yra net daugiau nei jų buvo 1990 metais.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Zigmas Vitkus: Apie “runkelius“ ir jų šešėlius

2005-02-24 | Paprastas žmogus nėra „runkelis“. Gaila, kad dėl sąvokų maišymosi galbūt kartais užgaunami ne tie, kuriuos reikėtų užgauti. Nors šiaip jau, jeigu nesi „runkelis“, tai ir neužsigausi. Visi gerai atsimena pasakymą apie vagį ir jo degančią kepurę. Nuo ko ir norėjau pradėti. Dar prisiminiau... Paskutiniai rinkimai yra puikus „runkelinio“ mąstymo pavyzdys – „runkeliais“ taip lengva manipuliuoti, kad net gėda. Bėda ta, kad „runkelis“ nesugeba galvoti pats, todėl už jį galvoja sistema. Tai pirma, o antra, ir tai yra logiška išvada, jeigu jis nesugeba galvoti savarankiškai, vadinasi, jis yra nepajėgus atgailauti. Kadangi atgaila yra individualus aktas. Jeigu jis nesugeba atgailauti, tuomet jis yra nepajėgus apsivalyti. Suvokti. Atsimenu, kartą per etnografinę praktiką užėjau pas vieną močiutę, į vėsų erdvų jos namą, netoli Seredžiaus; ji pavaišino šaltu pienu ir atpjovė lašinių. Po to kalbėjomės. Išėjus suspaudė prieširdį, kai pagalvojau apie „runkelius“ (tiesa, tuomet jie dar nebuvo taip vadinami): tvarkinga, gera, besišypsanti senutė. Tegu apsaugo ją. Kas tik gali. Ar ji gyveno lengvesnėmis sąlygomis nei bet kuris kitas? Ar ja mažiau manipuliavo? Ne. Ne čia šuo pakastas. Ir vėl į kaimą suku... Gal dėl to, kad ten iš tikrųjų auginami „runkeliai“... Juokauju. Šiaip ar taip, visa, kas pasakyta apie kaimą, tinka ir miestui – skirtumas tik toks, kad kaime problemos matomos kaip ant delno. Paprastas žmogus myli save ir artimą savo. „Runkelis“ gašliai liečia tik savo tamsą.

Lankomumo reitingas

plačiau >>

Populiariausių straipsnių Top-100
   
 
     
Prisijunk prie gerbėjų rato Google Plus! Mūsų jau 500. Skelbk informaciją, dalinkis naujienomis. Būk matomas!