Gavėnia

Gavėnia, tai 40 dienų pasirengimo Velykoms laikotarpis prisimenant savo Krikštą bei atgailaujant, tai tarsi Bažnyčios kelionė į šventąją Velykų viršūnę. Tai ypatingas atgailos ir pasiruošimo atnaujinti Krikšto pažadus per Velykų vigiliją metas. Gavėnia trunka nuo Pelenų Trečiadienio, kada atgailos ženklan krikščionys pasibarsto galvas pelenais, iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios Didžiojo Penktadienio išvakarėse, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis. Pelenų Trečiadienį tikintieji, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas įžengia į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, išreiškia žmogaus kaip nusidėjėlio būseną, – žmogus išoriškai išpažįsta savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą pasitikėdamas Dievo gailestingumu. Savo viešosios veiklos pradžioje Kristus 40 dienų pasninkavo dykumoje. Atgailos darbais – malda, pasninku ir išmalda – dalyvaujame Kristaus atgailoje ir pasninke dėl mūsų. Visuotinėje Bažnyčioje Gavėnios penktadieniais, kaip ir visais metų penktadieniais (išskyrus tuos, kada švenčiamos iškilmės), susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį privalomi susilaikymas ir pasninkas (vieną kartą sočiai pavalgant, o kitus kartus tik užkandant (nevalgant mėsiškų bei pieniškų valgių)). Pasninko prasmė yra atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas, nes, ką sutaupome mažiau suvalgydami, tai atiduodame tiems, kuriems trūksta kasdienės duonos.