Joga

Nusiraminę po dienos darbų prisiminkime širdį. Ji nukreips mūsų dėmesį nuo žemiškųjų rūpesčių į dangiškas sferas ir padės pažinti Ugninį pasaulį. Ar galite pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodytų žmonija sveikais kūnais, bet nekultūringa, neišauklėta širdimi? Tokį tamsos triumfą sunku net įsivaizduoti. Net visos ligos ir nelaimės nesuvaldo neišauklėtos širdies. Todėl nedings pasaulyje ligos ir negandos, kol širdis nesuminkštės, kol neištirps ten įsikūręs egoizmo krislas. Sveikame kūne tamsos pavergta širdis tik gąsdins ir siaubs pasaulį. Tamsa sužiaurėjo, todėl dauguma širdžių neatlaikiusios spausdimo pasiduoda ir „miršta“. Širdis apmiršta, kai joje apsigyvena abejonės, nes tai jau chaoso pradžia, nes abejonė neleidžia tobulėti, sunaikina kūrybiškumą, darbas atliekamas nekokybiškai, atmestinai. Vadinasi, abejonė yra kokybės mirtis ir širdies kapavietė. Apie abejonės pasėkmes reikia daug kalbėti, užsiminti apie jas kiekviename pokalbyje, nes kur nueisime be kokybės suvokimo? Negirdėdami širdies, ką suprasime? Nesuvokdami grožio, ką pasieksime?

Joga – tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema. Ji atsirado Indijoje prieš daugelį tūkstančių metų. Tai ne religija, ji neturi šventyklų, apeigų nei dogmų. Tai savęs pažinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu, o baigiasi dvasios tobulinimu. Itso Brauno knygoje “Jogos mokymo prasmės atskleidimas” pabrėžiama, kad jogos negalima lyginti su krikščionybe, kad tikras jogas – ne žynys ir ne orakulas, o žmogus, pasiekęs dvasios prašviesėjimą. Jis gali būti bet kokios religijos arba neišpažinti jokios. Keletas žodžių apie jogos kilmę. Pirmieji jogai Indijoje buvo apsišvietę mistikai, kuriems labiausiai rūpėjo mirtingo žmogaus kūno ir nemirtingos dvasios ryšys. Ilgus amžius jie tyrė įvairius atsipalaidavimo, susikaupimo ir mąstymo metodus, ieškojo įvairių kvėpavimo tipų, fizinių ir protinių pratybų, tinkamo maisto, kūno pozų įtakos sąmonės būklei. Galiausiai jie susistemino savo ieškojimų rezultatus ir pavadino tai jogos mokymu.

Ar Jūs kada nors skyrėte dėmesio kvėpavimui – šiai svarbiausiai organizmo funkcijai? Ar Jums atėjo į galvą, kad visų mūsų fizinių ir dvasinių negalavimų priežastis – netaisyklingas kvėpavimas? Gyvybė ir kvėpavimas sinonimai. Kvėpavimas yra gyvybė. Mes gyvename tol, kol kvėpuojame. Sulig pirmu įkvėpimu gimstame, o su lig paskutiniu atodūsiu – mirštame. Miegam mes ar budim – nenustojam kvėpavę. Be maisto galima gyventi savaites ir net mėnesius, be vandens – kelias dienas, o be oro neišbūname nė kelių minučių. Oras – svarbiausia maitinamoji kraujo terpė, o kraujas, savo ruožtu, maitina ląsteles, raumenis, liaukas ir visus organus. Odos, kaulų, plaukų ir nagų būklė priklauso nuo kraujo apytakos, Visa organizmo veikla, nuo maisto virškinimo iki kūrybinio mąstymo, priklauso nuo to, kaip jį aprūpiname deguonimi. Ir vis dėlto mes visiškai abejingi kvėpavimui, visiškai nekreipiame į jį dėmesio. Ar daug kas iš Jūsų pagalvoja, kad rytais reikia atitinkamų kvėpavimo pratimų? O tai daug svarbiau už vonią ar pusryčius. Maistas tik tuomet teiks naudos, kai pateks į sveiką kraują, ląsteles ir audinius. Sveikais juos padaro deguonis.

Kaip atsipalaiduoti? Nusivilkite švarką, nusiaukite batus, atsekite diržą, atlaisvinkite kaklaraištį. Nusiimkite akinius, jeigu nešiojate. Atsigulkite ir išsitieskite. Ištieskite rankas už galvos ir kiek galima stipriau įtempkite visus raumenis. Po to staigiai meskite rankas atgal prie kūno ir atsipalaiduokite. Iš pradžių užmerktom akim dėmesį sutelkite į kojų pirštų galiukus, atpalaiduokite juos, po to įsivaizduokite, kad visa Jūsų pėda ir blauzdos maloniai panyra į šiltą vandenį ir visi raumenys atsipalaiduoja. Atpalaiduokite liemenį, nugarą, stuburą, pečius, plaštakas, rankas, pirštus. Tegul nusvyra smakras ir atsipalaiduoja kūno raumenys. Kūnas vis sunkėja ir sunkėja, jis suglemba ant kilimo, ir Jūs nebejaučiate jo svorio. Pabūkite šitaip keletą minučių – atsipalaidavimas ir visiška ramybė. Įsivaizduokite, kad Jūs – lengvas debesėlis, plevenantis žydroje padangėje. Po to nebegalvokite apie nieką, bet prievarta nevykite minčių, tegul jos sau slenka. Įsivaizduokite, kad Jūs skendite užmaršty. Pabandykite neatsimerkę vėl pakilti į padangę. Jūs atsipalaidavę kaip debesėlis…

Kai kurie žmonės galvoja kad joga yra skirta galių įsigijimui, kiti galvoja kad ji daro mus geresniais, dar kiti domisi, nes laiko jogą mokymu. Kas joga yra iš tiesų? Daug skirtingų mokymų vartoja šį žodį, kuris reiškia “susijungimas”, tačiau joga turi savo esminę vertę, kuri yra savęs pažinimas. Joga neturi vertės, jei neįgyjame šio pažinimo. Jogą pirmiausia pradedame daryti kūnu, tobuliname kvėpavimą ir galų gale atsiduriame būsenoje pasiekiamoje vien tik protu. Žmogus sudarytas iš kūno, kalbos ir proto. Jogos tikslas yra pasiekti idealią harmoniją tarp šių sudedamųjų dalių. Pirmasis elementas yra kūnas, todėl, ypač pradedantieji, turi suprasti fizinio kūno svarbą. Tai nereiškia kad jums reikia prisirišti, bet jūs turite suprasti kad kūnas yra svarbus kaip priemonė, ir dėl to turite elgtis taip kad ji taptų veiksminga. Kad galėtumėt tą padaryti jums reikia perprasti elementus kurie palaiko fizinio kūno struktūrą ir per šią praktiką pagerinti jų veiklą.

Islamas [arab. atsidavimas (Dievui)] – musulmonybė, mahometybė, viena iš trijų pasaulinių (greta krikščionybės ir budizmo) religijų. Islamo pagrindus VII a. Arabijoje padėjo Mahometas, musulmonų laikomas pranašu, kuriam apreiškęs Alachas. Islamo teologinė ir teisinė doktrina remiasi judaizmo ir krikščionybės, sen. Rytų tautų religinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis ir elementais, graikų, ypač aristotelizmo, neoplatonizmo, filosofija. Islamo principai išdėstyti svarbiausioje šv. knygoje Korane ir sunoje (Mahometui priskiriamų posakių ir liudijimų apie jo poelgius rinkiniuose). Vienas svarbiausių islamo principų – griežtas monoteizmas. Išganymo sąlyga – pareigų, kurias žmogui paskyręs Dievas, vykdymas.