Apskritai kritikuoti kitų žiniasklaidos leidinių ir kolegų rašinių tarp žurnalistų nėra priimta. Toks yra nepajudinamas mūsų etiškai priekaištingos profesijos principas. Tačiau esti atvejų, kai žurnalistų tylėjimas kitų žurnalistų publikacijų atžvilgiu galėtų ir turėtų būti suprastas kaip nebylus pritarimas tokiam žingsniui. Tai liečia atvejus, kai žurnalistika yra panaudojama tokiais tikslais, kurie iš esmės prieštarauja doros žurnalistikos visuomeninių funkcijų prigimčiai. Čia kalbama apie praėjusio savaitgalio dienraščio „Respublika“ antisemitinio ir ksenofobinio turinio publikacijas bei iliustracijas. Kas tai yra? Kaip į mūsų vieno iš didžiausių ir solidžiausių dienraščių pirmąsias pozicijas įšoko piešiniai ir tekstai, kurių tiek turinys ir forma, tiek formuluotės ir sąvokos yra tiesiogiai pasisavinti iš septynių dešimčių metų senumo nacistinio propagandinio leidinio „Sturmer“ arsenalo? Kokių motyvų dėka vienas iš laikraščių akivaizdžiai stengiasi vėl panardinti mus į praeito šimtmečio vidurio tamsiausių minios instinktų siautėjimo laikotarpį?

Praėjus maždaug mėnesiui po diskusijų apie radikalus, „Respublikos” redaktorius viename iš straipsnių savo skaitytojams rašo, kad Lietuvos žydų bendruomenė, prisidengdama Holokaustu, slepia ir gina nusikaltėlius. Šį Vito Tomkaus straipsnį, iš kurio galima suprasti, kad pasaulį valdo žydai ir gėjai, iliustravo paveikslėlis, kuris, kaip antisemitizmo tyrėjai iškart pastebėjo, labai tiksliai atspindėjo ne tik gėjų, bet ir žydų tautybės asmens tipažą, kuris buvo naudojamas antisemitinės propagandos reikmėms. Per sąlyginai neilgą laiką ši propaganda tapo labai įtaigiu Holokausto įrankiu. Kuo skiriasi ir kuo panašūs šie du, regis, vienas su kitu menkai susiję dalykai? Nors „Respublikos” publikacijos sukėlė ant kojų vietos politikus ir atsakingas institucijas, taip pat paskatino nemenką tarptautinę reakciją, V.Tomkus nesiliovė rašęs. Šio trečiadienio laiške V.Tomkus rašo: „…daug kas sako, kad esu panašus į žydą: draugiškas, nepavydus, linkęs nelaimėje saviems padėti. Galbūt, sakau, ir aš galėčiau pasaulį su Jumis valdyti”… Dalį skaitytojų V.Tomkus tikrai patraukė į savo pusę – juk atrodo, kad „Respublika” rašo tai, kuo tiki nemažai Lietuvos gyventojų. Tiki, bet kalba tyliai, nes garsiai apie tai kalbėti negalima – neva Lietuva, ištrūkusi iš vienų gniaužtų, pateko į JAV, žydų bendruomenės ir panašių veikėjų rankas.

Net trys “Respublikos” numeriai, galima drąsiai teigti, skatina rasinę ir socialinę neapykantą. Vyriausiasis dienraščio redaktorius Vitas Tomkus ir laikraščio dailininkas Rimas Valeikis nežinia dėl ko vasario 20 dienos (penktadienio) numeryje pradėjo skleisti nacistinę propagandą. Straipsnis “Kas valdo pasaulį?” nusitęsė jau per tris numerius ir autorius žada, jog rašys dar. Pirmajame – penktadienio – “Respublikos” numeryje vedamąjį atstoja iš trečiojo reicho (nacių Vokietijos) nukopijuota karikatūra, vaizduojanti žydą ir kažkokį gražuolį laikančius žemės rutulį. Potekstė tuoj pat aiški – žydai valdo pasaulį, kitas vaikinas, pasirodo, (iš tolesnio V. Tomkaus teksto) yra “gėjus”, šie dabar taip pat pavojingi, bando pasakyti autorius. Piešinys įspūdingas ir, žinoma, paveikus, ypač kai šalia jo pateikiamos dar kelios komentuojančios tezės: “Jie meluoja”, “Jie privatizuoja”, “Jie diktuoja “visas mūsų mintis” ir pan. Nemėgstu moralizuoti ir dejuoti, bet dievaž nesitikėjau, kad šių dienų Lietuvoje gali pasirodyti toks laikraščio vedamasis ir kad daliai mūsų laikraštininkų pavyzdžiu taps “Mein Kampf” (“Mano kova”) mintys ir stilistika, tik dar labiau sukta.