Kas tu esi? Kas esi TU, kaip sąmoninga būtybė? Galbūt tu niekada neuždavei sau šio klausimo? Galbūt tu įsitikinęs, kad žinai atsakymą? Arba tu manai, kad tokiais klausimais tegul užsiima įvairūs mokslininkai ir filosofai, tačiau tavęs jie neliečia? Deja, taip nėra. Jei tu nežinai, kas tu esi, tu praleisi visą savo gyvenimą tarytum sapno būsenoje, klaidingai tapatindamas save su kažkuo, kas tu iš tikrųjų nesi. Remdamasis šiuo klaidingu tapatinimu, tu atitinkamai suvoksi savo gyvenimo tikslus ir apskritai visą savo egzistencijos prasmę. Pagal šiuos tikslus tu spręsi ar darai “pažangą”, ar tavo gyvenimas “sėkmingas”. Šioje iliuzijoje tave rems ir į ją vis giliau gramzdins daugybė kitų “sapnuotojų” aplink tave, kol galų gale prieš mirtį (o galbūt ir anksčiau) viskas pavirs tikru košmaru. Taigi, atsakymas į šį klausimą toli gražu nėra vien tik mokslininkų ar atitrūkusių nuo gyvenimo filosofų problema, kaip kad daugelis linkę manyti. Nuo to, kaip mes į jį atsakysime, priklausys mūsų santykiai su aplinkiniais, su mus supančiu pasauliu ir su pačiais savimi, t.y. pats mūsų būties pagrindas. Tai tikrai labai praktiškas ir gyvybiškai svarbus klausimas! Šioje paskaitoje Filipinų universiteto studentams Jagad Guru ir nagrinėja būtent šį klausimą: KAS TU ESI?

Tarptautinė Krišnos sąmonės sąjunga – viena šiuolaikinių netradicinių religijų, įkurta septintajame dešimtmetyje JAV. Indijoje jos išpažinėjai vadinami vaišnavais. Krišnaistų tikėjimo objektas – personifikuotas dievas Krišna, mokymas remiasi Prabhupados parengta Bagavadgitos interpretacija. Išpažinėjų tikslas – priartėti prie aukštosios sąmonės, kurios absoliutas – dievas Krišna. Krišnos sąmonės požiūriu, materialusis pasaulis, t.p. žmogaus kūnas yra tik iliuzija. Krišnos sąmonė pasiekiama laikantis keturių pagrindinių asketinių principų.

Dievas nėra abstraktus. Yra asmeninis ir beasmenis Dievo aspektai, tačiau jie kyla iš AUKŠČIAUSIOS, AMŽINOS, kupinos PALAIMOS ir ŽINOJIMO Dievo asmenybės. Lygiai kaip vienas vandenyno lašas turi visas vandenyno vandens savybes, taip ir mūsų sąmonė turi visas DIEVO sąmonės savybes. Tačiau dėl mūsų susitapatinimo ir prisirišimo prie materialios energijos (fizinio kūno, juslinio pasitenkinimo, materialaus turto, ego ir t.t.) mūsų tikroji TRANSCENDENTINĖ SĄMONĖ yra užteršta, tarytum nešvarus veidrodis, kuris negali tyrai atspindėti tikrovės. Per daugybę gyvenimų mūsų prisirišimas prie LAIKINUMO vis augo. Šį laikiną kūną, mėsos ir kaulų maišą, mes laikome savo tikrąja tapatybe ir priimame šią laikiną situaciją kaip galutinę ir vienintelę tikrovę. Visais laikais, didieji IŠMINČIAI ir ŠVENTIEJI buvo gyvas įrodymas, kad ši amžinoji DEIVIŠKOJI SĄMONĖ yra prieinama kiekvienam. Kiekviena siela yra potencialiai dieviška.