Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Bet atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma žodžių ("trophe", "brome" ir kt.), verčiamų žodžiu "mėsa", reiškia tiesiog "maistas" arba "valgymas" plačiąja prasme. Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (8:55) skaitome, kad Jėzus prikėlęs moterį iš numirusių ir "liepęs duoti jai valgyti mėsos". Graikiškas originalo žodis "phago" verčiamas "mėsa", o jis reiškia tiesiog "valgyti". Taigi Kristus iš tikrųjų pasakė jai – "valgyk"....

Pasaulyje vis daugėja žmonių, auginančių vegetarus arba netgi veganus vaikus, ir vaikai yra išaugę visiškai sveiki. Tačiau Lietuvoje vis dar laikomasi mito, jog vaikui mėsa būtina. Be etinių mėsos nevalgymo priežasčių dar yra ir sveikatos priežastys – mėsoje yra žalingų hormonų bei antibiotikų, kurie naudojami intensyviojoje gyvulininkystėje siekaint užkirsti kelią gyvulių ligoms bei skatinti greitą augimą. Šios medžiagos, patekusios į maisto grandinę, kelia pavojų brendimo laikotarpiu, vystymuisi, imunitetui, nervų sistemai. Svarbu tinkamai subalansuoti vegetarinę vaiko mitybą ir jokių problemų neturėtų...

Šiuo laikmečiu daugelis didelį dėmesį kreipia į mitybą. Žmonės laikosi įvairių dietų, prisitaiko sau visokius mitybos principus: kaip kad, pavyzdžiui, ryte būtinai išgerti stiklinę vandens, nevalgyti mėsos penktadieniais, nevalgyti mėsos per Gavėnią ir Adventą ar pan. Tai jau tampa mada. Dažnai, tokios mados pagautos, tikėdamosios sulieknėti ar pan., vegetarizmu užsiima ir paauglės. Tačiau ar sveika drastiškai atsisakyti ir visiškai nevalgyti mėsos? Ir kas gi yra vegetarizmas: mada ar filosofija? Susižavėję vegetarizmu vieni jaučiasi atradę gyvenimo džiaugsmą, kiti – suklydę....

Pasaulyje populiarėja vegetarinės dietos. Tai skatina ne tik etiniai ar religiniai įsitikinimai, mada, bet ir vis dažnesni sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia netinkama mityba. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad tokia mityba stiprina sveikatą, mažina rizika susirgti įvairiomis ligomis (širdies kraujagyslių, inkstų, cukriniu diabetu, vėžiu ir kt.). Kai kuriems vegetariškas valgiaraštis – tai siekis pakoreguoti kūno formas ir pagerinti mitybos įpročius. Taip pat yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta mėsos. Ši mitybos rūšis nėra nauja, ji patikrinta tūkstantmečių. Valgant tinkamai parengtą pilnavertį vegetarišką maistą,...

Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda ta, kad jis atitolo nuo gamtos, užmiršo jos dėsnius ir galią. Žmogus pats susikūrė savo gyvenimo taisykles, gamina nenatūralų maistą bei vartoja sintetinius vaistus, užmiršo, jog gamta gali jį maitinti ir gydyti – tik reikia paklusti jos dėsniams. Didžiausią žalą savo kūnui žmogus daro netinkamai maitindamasis. Dar Vydūnas savo knygoje “Sveikata, jaunumas ir grožė” rašė, kad žmogus valgo per daug, per dažnai, vartoja gyvulinės kilmės maisto produktų. Taigi nenatūralus, perdirbtas maistas yra labai nevertingas, tarsi svetimkūnis....

Svarbiausi gamtos ritmai, turintys įtakos visam, kas gyva žemėje, atsirado dėl jos sukimosi saulės, mėnulio ir žvaigždžių atžvilgiu. Kiekvienas iš šių veiksnių sukuria žemėje periodus. Pirmasis periodas vadinamas saulės (para reiškiasi šviesos ir tamsos kaita – 24 val.), antrasis – mėnulio (parą atspindi potvynių ir atoslūgių periodiškumas – 24,8 val.). Šie ritmai sąveikauja vienas su kitu ir sukuria naują periodą – sinodinį – 29,5 paros per mėnesį. Jo minimumas būna per jaunatį, o maksimumas per pilnatį. Iki ryto organizmo reakcija gerokai sumažėja, o tuo pačiu jautrumas bei darbingumas. Kas šiuo vėlyvu metu nemiega, dažnai skundžiasi nemotyvuotomis baimėmis ir depresija. Sportininkų...

Spalio 1-ąją minima Tarptautinė vegetarų diena. Šią dieną žmonės skatinami nevalgyti mėsos ir susimąstyti apie savo mitybos įpročius. Gydytojai tvirtina, kad vegetarizmas turi privalumų ir trūkumų. Kauno medicinos universiteto klinikų dietologė Rūta Petereit sako, kad vegetarais tampama dėl kelių priežasčių. Vieni nevalgo mėsos dėl religinių ar moralinių įsitikinimų, teigdami, kad negalima žudyti gyvūnų. Kiti - dėl sveikatos, nes riebus gyvulinis maistas sukelia ligas arba vaikydamiesi madų, kadangi vis daugiau visuomenėje žinomų žmonių propaguoja vegetarizmą. Vegetarų yra kelių tipų. Vieni atsisako...

Nusprendusieji tapti vegetarais turi kruopščiai planuoti valgiaraštį ir vartoti papildus. Būti vegetaru - madinga. Vis daugiau žmonių Lietuvoje pasiryžta nevalgyti mėsos ir populiarinti vegetarizmo idėjas, o vegetarų skaičius pasaulyje kasmet didėja. Didžiojoje Britanijoje yra 4 milijonai vegetarų, o Lietuvoje statistiniai duomenys apie vegetarus nerenkami. Specialistai spėja, kad šalyje mėsos nevalgo 1-2 procentai gyventojų. Vegetarai tvirtina, kad kitokie valgymo įpročiai sustiprina jų sveikatą. Jie įsitikinę, kad valgant mėsą organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles ir daro žmogų dirglesnį bei piktesnį....

Vegetarizmas - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto. Tačiau vegetarizmas turi ne vieną formą. Tarkim veganai valgo tik augalinės kilmės maistą ir netgi nenaudoja daiktų, kurie savo sudėtyje turi odos, kailių. Ovo-lakto veganai vartoja pieno produktus ir kiaušinius, o pusiau vegetarai valgo ir žuvį. Vegetarizmo ištakos glūdi Vedose. Rytuose jis buvo ir yra siejamas su sveiku gyvenimo būdu, asmenybės harmonija. Vegetarizmo šalininkų manymu, vegetaras yra fiziškai ir dvasiškai stiprus, atsparus ligoms, ilgaamžis....

Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų - kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį. Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai. Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone,...