Mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiemet mokesčių mokėtojai, remiantis preliminariais duomenimis, pateikė per 844 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracijų. Inspekcija sulaukė 59 tūkst. turto deklaracijų bei beveik 530 tūkst. prašymų skirti paramai iki 2 proc. sumokėtos GPM sumos. 530 tūkst. mokesčių mokėtojų, teisingai užpildę GPM deklaracijas ir jas pateikę elektroniniu būdu, jau susigrąžino per 323 mln. GPM permokos – beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus. Pajamas deklaravę gyventojai iš viso prašo grąžinti apie 400 mln. litų. “Šių metų pasiūlytos naujovės: daugiau informacijos apie mokesčio mokėtojo pajamas ir išlaidas preliminarioje deklaracijoje bei elektroninėje pažymoje, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuoklė, galimybė papildyti deklaraciją “on-line” būdu bei kiti palengvinimai gyventojus paskatino dar aktyviau naudotis VMI Elektroninio deklaravimo sistema – 88 proc. pateiktų GPM ir turto deklaracijų yra elektroninės. Praėjusiais metais elektroninių GPM deklaracijų skaičius siekė 75 proc. Pastebime, kad elektroninis deklaravimas jau tapo norma, o popierinės deklaracijos – praeitimi”, – teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.

Itin didelė kiekvienos šalies mokesčių įstatymų vertybė – jų stabilumas. Didelę sumaištį sukelia kone kiekvienos mokesčių taisyklės keitimas, ką jau kalbėti apie naujo įstatymo priėmimą. Sužinoti naujas apmokestinimo taisykles ir jų taikymo procedūras, suvokti pakeitimus užima laiko ir kainuoja pinigų. Jei įmonėms yra šiek tiek lengviau pakelti šią adaptacijos naštą – jos turi reikalą išmanančius buhalterius, kurie didelę savo darbo dalį skiria teisės aktų analizei, tai gyventojų pajamų mokesčio atveju šis prisitaikymas bus skausmingesnis.

Savo veiklos metines minėjusi Vyriausybė didžiuojasi vykdoma mokesčių reforma – naujais mokesčių įstatymais, sumažėjusia mokesčių našta. Tuo tarpu įmonės vargsta taikydamos naujuosius pelno ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymus. Eilinis gyventojas dar nepajuto vykdomos mokesčių reformos pasekmių. Tačiau Seimui priėmus itin svarbų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo kitų metų. Su juo galvos skausmas atkeliaus ne tik į dažną įmonę, bet ir į dažnus namus.

Dabar paveldėto turto apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas. Rengiant naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, buvo nuspręsta pakeisti apmokestinimo koncepciją ir dovanojamo turto apmokestinimą reglamentuoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Tai ir buvo padaryta – nuo 2003 metų įsigaliosiančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra ir gautų dovanų apmokestinimą reglamentuojančių nuostatų. Taigi, siekiant išvengti dviprasmybių, nuo 2003 metų turi būti keičiamas galiojantis Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas taip, kad jame neliktų dovanojamo turto apmokestinimo nuostatų, bet išliktų paveldimo turto apmokestinimo reglamentavimas.

Tarp visų leidžiamų minusuoti išlaidų negalima dėti lygybės ženklo. Pirmosios dvi išlaidų rūšys (pensijų ir draudimo įmokos) atskaitomos tam, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo – iš pensijų fondų gaunamos pensijos ar draudimo įmonių išmokama sukaupta suma bus apmokestinta šių pajamų gavimo metu. Šios taisyklės esmė yra ta, kad mokesčio mokėjimas nukeliamas laikotarpiui, kai bus gaunamos pajamos ir šioms pajamoms jau bus taikomas mažesnis – 15 procentų – tarifas. Trečiosios bei ketvirtosios išlaidų rūšies esmė yra kitokia. Tai yra tikras atleidimas nuo mokesčio – ir būsto palūkanos, ir studijų išlaidos iki tam tikros pajamų ribos bus neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

Lietuviškoji valdžia, siurprizų meistrė, ir vėl nutarė išbandyti savo rinkėjų kantrybę. Likus vos porai mėnesių iki naujų mokestinių metų pradžios, Vyriausybė ir valdančioji koalicija staiga pritaria siūlymui iš esmės pakeisti apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Siūloma panaikinti abu investicijų neapmokestinimo būdus, pelno mokesčio tarifą sumažinti iki 15 procentų. Maža to, tokius esminius pakeitimus ketinama įgyvendinti jau nuo kitų metų. Pritarus siūlymams nedelsiant apmokestinti reinvesticijas verslo visuomenę ištiko šokas. Mat iki šiol buvo svarstyti kur kas švelnesni variantai: nieko nekeisti arba naikinti tik nulinį tarifą investicijoms (t.y. pirmąjį būdą) ir daryti tai nuo 2003 metų.

Šiame straipsnyje LLRI viceprezidentė Rūta Vainienė kalba apie tai, kas yra mokesčių optimizavimas, kaip jis vyksta ir kur yra riba, skirianti mokesčių planavimą nuo jų vengimo. “Mokesčių našta turi būti kaip moters sijonas – pakankamai ilgas, kad būtų galima vadinti padoriu, ir pakankamai mažas, kad būtų įdomus”, – pajuokavo Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas ir vienas alkoholinius gėrimus importuojančios bendrovės “Bennet Distributors” savininkų Rimvydas Jasinavičius.