Gyvename laikais, kai visi aplink bėga, lekia. Ne veltui sakoma, kad vakariečiai nemoka gyventi dabartimi – jie visą laiką vejasi ateitį, kuri esą bus “geresnė, gražesnė ir patogesnė”. Mūsų galvose nuolatos tarytum knibžda žinojimas, “kaip viskas turėtų būti”, ir mes nuspiriame esamą akimirką kaip kažką nevertinga, netobula, kaip kažką, ką reikia tiesiog “sunaudoti”. Tai byloja ir tokie posakiai kaip “laikas – pinigai”. Dar nuo mokyklos laikų nori nenori esame įsukami į šį nesiliaujantį bėgimą su kliūtimis. Bėgame dažnai iš inercijos. Bėgame, nes bėga kiti, ir mums be galo baisu sustoti. Bijome atsilikti, būti kitokie, būti nevykėliai, būti vieniši. Tačiau ateina...

Seniausieji enciklopediniai nerimo apibrėžimai sako, kad “nerimas yra skausmingas nesaugumo jutimas būsimam nenusakomam pavojui…...”. Dabartiniai nerimo sutrikimo aprašymai pabrėžia simptomų heterogeniškumą ir skiria fobijas, panikos sutrikimą, generalizuoto nerimo sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą, potrauminio streso sutrikimą ir t.t. (TLK-10 klasifikacija). Nerimo sutrikimus ne visada lengva įvertinti, nes jie pasireiškia labai įvairiai ir atskiriems individams skirtingai, pvz., generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia kaip lėtinė banguojančios eigos liga, kurios simptomų sunkumas kinta senstant. Jaunesniems asmenims nerimo epizodai tęsiasi apie 1 mėn., o pagyvenusiems jie pailgėja iki 6 mėn. Šio tipo sutrikimą sustiprina gyvenimo sunkumai, stresas, somatinės ligos. Labai dažnai tokiems asmenims pastebima dauginių “mediciniškai nepaaiškinamų”...