Kategorija: Pilietiškumas

Po pastatruoju metu įsiplieskusių, neapykanta ir pykčiu persmelktų politinių intrigų ir garsiai nuvilnijusių „visuomeninių“ postringavimų, visuomenės aktualijų ir naujienų portale „Slaptai.lt“ beskaitant 2012 m. vasario 27 dienos dr. Algimanto Matulevičiaus straipsnį „Esame ties riba: netramdomi „valstybininkai“ sunaikins valstybę“ ir jame „vingriai“ išguldytus samprotavimus, norom nenorom, vienas po kito kylo klausimai: kokia tikroji žodžio Valstybininkas esmė ir ką reiškia šis žodis dabartinėje Lietuvių kalboje? Vargu ar turime kokį nors kitokį pasirinkimą, kaip dėl mūsų pačių negailestingai, beprotiškai ir nežmoniškai iškreiptų vertybinių sąvokų, grąžinti žmonėms...

Kalbant apie pilietiškumą ugdymą svarbiausia būtų pabrėžti, kad pilietiškumas yra visa apimantis. Visų pirma, pilietiškumas reiškia, kad visi piliečiai turi teisę naudotis žmogaus teisėmis ir jausti, kad juos gina demokratinė visuomenė, o visų antra, pilietiškumas reiškia, kad kiekvienas turi dalyvauti sprendžiant visai visuomenei rūpimus klausimus. Taigi pilietiškumas yra tai, ką mes jaučiame, kas yra neatsiejama mūsų dalis. Lietuvoje daug kalbama apie pilietiškumą nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Apie tai daug diskutuota, rengti vadovėliai, programos, mokyti pedagogai. Tačiau ar kas nors pasikeitė? Vis dažniau pasigirsta...

Pilietiškumas neatsiranda mumyse savaime, tai yra įgūdis, vertybė, kurios turime mokytis kaip ir moralės normų, elgesio etalonų. Tačiau šiame šimtmetyje pilietiškumas, jaunimo tarpe, yra vertinamas kaip kūrybinė išraiška. Matyt tai ir yra tiesa, juk pilietiškiausi žmonės ir yra mūsų jaunimas. Nemanau, kad kas nors drįstų paneigti faktą, kad pilietiškumas ir kūrybiškumas yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Šiuos žodžius patvirtina ganėtinai paprasti bandymai kurie leidžia jaunam žmogui eksperimentuoti, stebėti savo aplinką, mąstyti, jausti ir reflektuoti. Pastarasis gebėjimas-ypatingai svarbus, nes mokėdamas reflektuoti, žmogus tampa...

Šiais pažangos ir technikos laikais gyvenimo taisyklės nepaliaujamai kinta. Kas anksčiau buvo draudžiama – dabar leidžiama, kas anksčiau gražu – dabar pasenę ir nebežavi. Tačiau nežiūrint daugybės pradėjusių nykti socialinių normų, kaip antai: galimybė reikalauti satisfakcijos ir ginklu apginti savo ar savo mylimosios garbę, sunkiai iš vadovėlių ir pokalbių ištrinami pilietybės ir pilietiškumo terminai. Galbūt tai natūralu ir įgimta žmogui? Ne vienas senovės ir dabarties mąstytojas tvirtino, kad žmogus yra bendruomeninis gyvūnas. Tačiau ar visi esame pilietiški – čia jau kitas klausimas. Neabejoju,...

Piliečių forumas buvo įsteigtas 2004 m. kovo 9 d. įvairių pilietinių organizacijų (Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Neformaliojo švietimo debatų centras, Mokyklų tobulinimo centras, Santaros Šviesos klubas, Atviros Lietuvos fondas, Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos jaunųjų centristų judėjimas, Lietuvos liberalusis jaunimas, Holokausto ir žydų kultūros tyrimų centras "Atminties namai", Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjunga, Ukmergės krašto bendruomenių sąjunga ir kitos) bei atskirų piliečių iniciatyva. Forumo narius sieja įsitikinimas, kad tik demokratinė Lietuva šiandien gali išlikti nepriklausoma ir užtikrinti piliečių gerovę. Piliečių forumas yra atviras visoms...

Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ir Strateginių studijų centro (SSC) iniciatyva bei Seimo kanceliarijos užsakymu vykdytas tyrimas "Lietuvos tauta: būklės ir raidos perspektyvų analizė", sukėlęs diskusijas visuomenėje bei sukritikuotas Seimo kanceliarijos. Lietuvoje vyrauja pasyvi politinė kultūra. Dauguma Lietuvos gyventoju, net ir būdami nepatenkinti valstybės vykdoma politika ir priimamais sprendimais, nemano, kad galėtų ką nors pakeisti, ir nesiruošia imtis aktyvios visuomeninės veiklos. Politinis nepasitikėjimas Lietuvoje tampa sisteminis. Svarbiausiomis demokratinės politikos institucijomis - partijomis ir parlamentu - nepasitikima taip nuosekliai ir stipriai, kad gali kilti šių...

Didžiosios Britanijos Salfordo universiteto profesorius George McKay, tiriantis alternatyvias kultūras, protestus ir visuomenės judėjimus, sako, kad liberalios demokratijos dvasia pasižymi tuo, kad ilgainiui visi pradeda mąstyti vienodai. Visuomenės aktyvistai turi drumsti šią ramybę, kad demokratija būtų nuolat atnaujinama ir plečiama. – Lietuvos intelektualai – sociologai ir politologai – dažnai skundžiasi, kad mūsų visuomenė nėra pilietiška, nėra aktyvi, žmonės nenoriai įsitraukia į įvairias visuomenines veiklas, socialinius judėjimus. Jūs tyrinėjate socialinius judėjimus ir alternatyvias kultūras, arba – vadinkime – subkultūras Didžiojoje Britanijoje. Kokios sąlygos, kokia...

Iš kur Lietuvoje kartais kyla noras supriešinti dvi labai svarbias vertybes: tautiškumą ir pilietiškumą? Iš labai siauro arba kraštutinio šių dviejų vertybių traktavimo, kai į tautiškumą žvelgiama per nacionalizmo prizmę, pasireiškiančio savo tautos kėlimu į padanges niekinant, jeigu yra galimybių ir engiant, kitas tautas, o pilietiškumą suvokiant kaip kompleksą tų vertybių gynimo, kurios dabar vis labiau tampa svarbios Europoje, bet nėra priimtinos nemažai daliai žmonių Lietuvoje, kur labai svarbios tradicijos. Žinoma, jeigu kas nors į piliečių teisių gynimą žiūrės visų pirma tik kaip,...