Net tada, kai saulė leidos,
Tu buvai kažkur toli.
Kai žuvėdros palei jūra skraidė,
Tu troškai degt jausmų ugny.

Pažvelgus į dangaus žydrynę-
Išvydau tavąsias akis.
Ir visi jausmai susipynė,
Bet dar liko mažytė viltis.

Tikėjau, kad ištrūksi iš begalinės liepsnos,
Sujaukusios tavy jausmus.
Norėjau prisiglaust prie širdies neramios
Aš tavim dar tikiu.

1d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui