Su niekuo nėra taip sunku kalbėtis kaip su savo sąžine. Kaip jau žinote, žmogus iš prigimties nemėgsta sunkumų, todėl sąžinė jo namuose retas svečias. Aukščiausia savi-apgaulės forma ir iliuzija, kurioje žmogus gali gyventi yra taip lyg sąžinė net neegzistuotų. Išties, kam ta sąžinė jei su ja taip sunku? Kam tas vidinis patarinėjantis balsas ką daryti? Juk yra televizija, kuri gali tau „patarti“ ką vartoti ir į ką tikėti. Juk aplink pilna pažįstamų, draugų, giminių, kurie tau gali duoti dešimtimis „gerų“ patarimų kaip gyventi, kuo užsiimti, į ką tikėti, su kuo draugauti ir net ką mylėti. Kam dar vienas patarėjas?

Sąžinė ne šiaip sau patarėjas, tai vidinis balsas, kuris labiausiai suinteresuotas tavo gerove, sklindantis iš tavo esybės gelmių. Tai balsas kalbantis apie tave ir tau. Tai pats geriausias draugas kokį gali turėti. Jis tau niekada nemeluos ir tu jo niekada neapgausi – iš čia kyla tas sunkumas širdyje. Tu išgirsi tiesą, kuri gali būti labai nemaloni. Gali sužinoti, kad nesi toks stiprus, koks galvojai esąs, nesi toks doras, koks galvojai esąs, kad tavo vertybės visai kitos nei deklaravai sau ir kitiems…tai gali išmušti atrodytų tvirtu buvusį pagrindą iš po kojų. Suklupęs gali keltis, bet tai bus sunku ir gali užtrukti. Už tai siūlomas savęs pažinimas tikrąją šių žodžių prasme. Ar verta – spręsti tau.

Žinoma, visada gali rinktis. Gali spjauti į savo vidinį balsą, kaip daug kas yra padaręs ir leisti savo dienas, pavyzdžiui, baruose. Gerti pilnus bokalus „tauraus“ gėrimo ir juoktis iš šių rašliavų. Tik nebandyk savęs apgauti, kad taip tau pavyks paskandinti savo sąžinės balsą. Pilni barai tokių naivuolių, bandančių skandinti savo sąžinę, deja, jie visada pirmiau už sąžinę paskęsta… Taigi, sąžinė gali būti tiek tavo geriausias draugas, tiek ir pikčiausias tavo priešas.

Visgi jeigu renkiesi eiti išvien su sąžine per gyvenimą, tada pradėk kalbėtis su savo sąžine. Ji pasiekiama per vidinį balsą ir kas geriausia jos gali klausti bet ko. Kuo kokybiškesnius (labiau apgalvotus) ir nuoširdesnius klausimus užduosi, tuo geresnius ir atsakymus gausi. Jei nežinai nuo ko pradėti, duosiu tau keletą pavyzdinių klausimų:

Ko aš iš tikrųjų noriu gyvenime?

Ar šiandien atlikau viską, ką galėjau atlikti?

Ar vadovaujuosi savo ar kitų nuomonę?

Ar tęsiu žodį sau?

Ar sakau tiesą sau ir kitiems?

Ar tikrai kalbu tai, ką galvoju?

Kuo aš iš tikrųjų tikiu?

Padaryk tai savo kasdiene tradicija – pakalbėk su savo sąžine. Skirk tam vos 15-30 minučių ir tai bus geriausia ką gali padaryti dėl savęs. Sustiprės intuicija, pradės aiškėti ko tu iš tikrųjų nori, vis rečiau iškils amžinas klausimas  – ką daryti, atrasi stiprybę savyje, savo žinojimą (ne tik nuomonę), o ką jau kalbėti apie į visas puses nuo tavęs  sklindantį  nuoširdumą, tikėjimą ir pakilumą…patirk tai!