Kaip išmokyti paauglį tvarkos?
Tai liečia ne tik jo kambarį, toli gražu – chaosas įsiviešpatauja kiekviename prieinamame buto kampelyje. O Jūsų brangiausias paauglys į savaime suprantamus ir natūralius Jūsų reikalavimus ir priekaištus atsako pykčiu (jei iš viso atsako)…
Viskas yra tik dėl to, kad Jūsų vaikas paprasčiausiai
neturi patyrimo: jis nežino, kaip sunku gyventi su žmogumi, netvarkingesniu už jį patį. Visa laimė, ši fazė truks ne amžinai… Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad turite numoti ranka į savo atžalos netvarkingumą: ugdykite jo meilę tvarkai!
Tačiau nuo ko gi turėtumėte pradėti? O, Jūsų laukia ilgas ir varginantis darbas. Pradėkite nuo menkiausių nurodymų ir pačių paprasčiausių užduočių. Svarbiausia pajusti kad ir mažiausią pažangą.
Reikalaukite iš savo paauglio:
- Maisto likučius išmesti į šiukšlių dėžę.
- Po valgio sutvarkyti virtuvę.
- Viršutinius rūbus kabinti ar dėti į jiems skirtą vietą (kad užėję svečiai turėtų kur pasidėti savo drabužius, o ne grožėtis matomiausioje vietoje nutrenktomis ne pirmo švarumo Jūsų atžalos kelnėmis).
- Batus gražiai statyti į jiems skirtą vietą (kad nereikėtų klaidžioti po visą butą jų ieškant po spintomis, stalais ar lovomis).
- Išeinant iš kambario užgesinti šviesas.
Kai apsispręsite praplėsti vaiko atsakomybės ribas, kiekvieną kartą suprantamai išaiškinkite jam, kodėl Jūs to reikalaujate, t.y. kodėl taip svarbu, kad jis perimtų tam tikrą atsakomybę.
Kaip besivystanti asmenybė, natūralu, kad Jūsų paauglys labiau domėsis draugais ir laisvalaikiu, o ne Jūsų nelemta buitimi. Todėl būtina jam tiesiai išsakyti, ko iš jo norite. Kalbėkite kiek galėdama konkrečiau: sakykite „pasiklok lovą, išmesk popierius, nuvalyk nuo lentynų dulkes”, – paprasčiausias „susitvarkyk kambarį” gali būti suprastas visai ne taip, kaip to norėtumėte Jūs.
Jei paauglys ir toliau neklausys Jūsų prašymų (nurodymų?), jam gali padėti po visą butą lipnia juosta išklijuoti konkretūs priminimai – nurodymai. Tarkime, vonios kambaryje galėtumėte pritvirtinti lapelį:
- Rankšluosčio vieta – ant kabliuko!
- Išskalbtas kojines kabink ant gyvatuko!
- Nusiprausus po dušu sausai iššluostyk grindis!
- Pastatyk šampūną atgal į lentyną!
Ir taip toliau. Nepykite ant vaiko, jei jis vis užmiršta, ko prašėte – prie tvarkos priprasti tikrai nelengva… Tačiau paauglys tikrai pasistengs greičiau išmokti vykdyti Jūsų reikalavimus, jei kils grėsmė, kad raštelius pamatys jo draugai…
Tačiau jei po kurio laiko paauglys vis dar piktybiškai nesilaiko nustatytos tvarkos, teks imtis griežtesnių priemonių:
įvesti bausmes (žinoma, priklausančias nuo vaiko amžiaus). Bausdami vaiką, visada ir kiekvieną sykį konkrečiai paaiškinkite kuo jis tokios bausmės nusipelnė. Na, tarkime, kad dėl to, kad Jums teko viską jam iš paskos tvarkyti, Jūs nebespėsite nuvežti jo į futbolo rungtynes…
Jeigu vis tik vaikui nesiseka palaikyti tvarką,
pažadėkite jam kokį apdovanojimą. Jei vaikas visą mėnesį kasdien šluostys dulkes, tai gali tapti puikiu įpročiu. Tačiau šiukštu apdovanojimas neturėtų būti piniginis: antraip įsigysite apmokamą namų tvarkytoją, kuris užsilipęs Jums ant sprando reikalaus po litą už kiekvieną nušluostytą dulkelę…
Pakalbėkite su vaiku. Gal jis turi savų priežasčių?
Žinoma, jis nenorės tvarkytis, jei jo kambarį priteršė jo mažoji sesutė…
Jei pastebėjote, kad paauglys priėmė naująsias tvarkos namuose sąlygas, galite pamažu ilginti reikalavimų sąrašą.
Bet kokiu atveju turėkite kantrybės. Kartokite sau amžiną tiesą, kad niekas nėra tobulas ir nesiekite rojaus šioje žemėje (idealios tvarkos savo paauglio sūnaus kambaryje).
Turėkite omeny, kad Jūsų brangi atžalėlė pažįsta Jus kaip nuluptą: užfiksuoja kiekvieną atodūsį, žino Jūsų pakantumo ribas; jis žino, kad papykusi ir parėkusi Jūs vėlei „atsileisite” ir nusiraminsite. Štai kodėl gali „nesuveikti” nuolatiniai Jūsų niurzgėjimai ir bambėjimai.
Kartokite paaugliui: visi šeimos nariai turi tam tikras pareigas namuose, kurias turi vykdyti. Kaip paskutinę priemonę, galite įvesti pinigines bausmes. Ne, Jums visai nebūtina reikalauti iš savo paauglio piniginės baudos (Jūs jos galite ir sulaukti); tiesiog sudarykite sąrašą – „kainoraštį”, kuriame juodu ant balto išdėstykite, kiek kišenpinigių neteks paauglys, neįvykdęs vieno ar kito darbo.
Žiauru? Gal būt. Tačiau atrodys visai teisinga, jei baudos – vaikų kišenpinigiai (kaip beje ir tam tikra dalis tėvelio atlyginimo) keliaus į kiaulę taupyklę. Taupyklės turinį galiam būtų panaudoti kokiam šauniam bendram visos šeimos tikslui – pavyzdžiui, atostogų išlaidoms.
Jeigu Jums nepriimtinos finansinės nuobaudos, galite už periodišką buities darbų nevykdymą riboti ar visai panaikinti kai kurias vaiko privilegijas.
Tačiau, visi sutiks, kad geriausia būtų pabandyti tiesiog įtikinti vaiką – ne bausmėmis ar nuobaudomis, o paprasčiausiais žodžiais.
Ir svarbiausia – neužmirškite pagirti savo vaiko, kad ir už tai, kad jis pakeliui namo nupirko kepalėlį duonos (nes prisimins, kad ant šaldytuvo durų užklijuotame lapelyje pats įrašė, kad ji baigiasi). Visi trokšta pagyrimų, ir Jūsų vaikas anaiptol ne išimtis.
