Jei parakas sudrėkęs, iš patrankos vietoj šūvio galima sulaukti pavėjavimo, o jei parakas iki prašvinkimo sudrėkęs – dar ir tvaiko. Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos stoka neapkaltinsi, Gogolio „Mirusių sielų“ personažo Manilovo fantazija tėra tik blankus šešėlis zuokiškajai. Esminis fantazijų skirtumas tas, kad Manilovas apie nerealias svajas tik pasakodavo baudžiauninkams, o Zuokas jas vizijų pavidalu vėjuoja griaudėdamas, tarsi iš armotos. Sakytume, tegul jis vėjuoja tomis vizijomis, tačiau už jų tvaiką sostinė milijonines sumas pinigėlių turi pakloti. Vilniaus meras, statybų ir transporto manijos apsėstas, įsisiautėjo kaip fantomas ir taip sudarkė senojo Vilniaus veidą, tokias akėčias per jį pravilko, kad seniau jį...

Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai. Viršelio tema taip ir vadinasi: „Atominė energija: žlugusi svajonė“. Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo. Pasaulis stovi ant staigaus dujų kainų kritimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių revoliucijos slenksčio. Tačiau Lietuvai tai nė motais. Mes nesivarginame skaičiuoti. Mes juk esame romantikai ir turime didingą svajonę – likti atomine valstybe! „Istorija mažoms šalims retai pasiūlo...

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai. Įdomu, kad siekiant objektyvumo ir kad išvengti klaidų mokslinės publikacijos ar statinių projektai yra privaloma tvarka recenzuojami, tam skiriami oponentai, atliekamos įvairios ekspertizės ir t.t. Tuo tarpu dabar priimami milijardines investicijas ir Lietuvos piliečių pragyvenimą lemsiantys projektai turi būti patvirtinti per kelias savaites be jokios kvalifikuotos analizės ir jokios kritikos. Kiek nors abejojantys strateginiais projektais pravardžiuojami ir siūloma netgi bausti... Žinoma, tokioje situacijoje kyla didelė rizika, kad ir vėl bus priimti nepasverti, visapusiškai neapgalvoti sprendimai, už kuriuos...

2012 metų gegužės 22 dieną, JAV Senato Žvalgybos komitetas balsavo už FISA įstatymo pataisos veikimo pratęsimą (terminas baigiasi 2012 m. pabaigoje). Balsavimas – tai pirmasis Barako Obamos administracijos žingsnis, pratęsiant įstatymo, kuris, siekiant užkardyti teroro atakas, leidžia perimti amerikiečių elektroninius laiškus ir skambučius į užsienį be teismo orderio, galiojimą. Pataisa, kuriai pritarė dar Bušo administracija po rugsėjo 11 teroro aktų, leidžia kontroliuoti komunikacijas be specialaus orderio kiekvienam asmeniui, paskirto pasiklausymui, jeigu asmuo nėra amerikietis ir yra už JAV ribų. Tad generalinis prokuroras ir nacionalinės žvalgybos direktorius gali gauti iš teisėjo orderį neriboto žmonių skaičiaus masiniam pasiklausymui. Teisių gynimo organizacija American...

Paskutinis puolimas Amerikoje prieš moralę, padorumą ir sveiką protą pradėtas pro-pedofiliškos grupės ir kelių akademikų, kurie atvirai gina pedofiliją, kaip normą ir jos legalizavimą. Krikščioniškos moralės principus ir vertybes vadindami „kultūriniu nusikalstamumo bagažu“, o suaugusiojo norą išnaudoti vaiką – „normatyviu“, šie grobuonys, turintys daktarų laipsnius bet kokia kaina siekia sunaikinti pagrindines moralines ribas ir svarbias visuomenės normas, kurios gina nekaltus vaikus nuo nenormalių ir pavojingų suaugusiųjų. Šių metų (2011) rugpjūčio 17-ą dieną, pro-pedofilinė grupė B4U-ACT parėmė Baltimorėje vykstantį renginį, kuriame dalyvavo mokslininkai, profesoriai, psichinės sveikatos specialistai ir “asmenys jaučiantys potraukį mažamečiams“ (angl. “minor-attracted persons” – MAP, eufemizmas suaugusiems žmonėms, užsigeidusiems...

Prieš Vasario 16-ąją profesorius Vytautas Landsbergis labai suaktyvėjo, kelis kartus pasirodė televizorių ekranuose, per radiją kalbėjosi su tauta per žinomus populiarių laidų vedėjus. Visa, ką profesorius sakė, teisinga, sąmojinga, tačiau nekonkretu. Profesorius priekaištavo tiems, kurie, kaip jis sakė, niekina Lietuvos valstybę. Matyt jis turėjo omenyje rašeivas, kurie sako, kad Lietuvos valstybė pagrobta, jauni žmonės masiškai evakuojasi į Vakarus, BVP perskirstymo per biudžetą procentas daug mažesnis negu Estijoje, valstybės institucijos ne savo funkcijas vykdo, o teikia paslaugas. Pavyzdžiui, teisėsaugos institucijos neieško...

Aš akcentuoju ŽEMĘ, kaip didžiausią vertybę amžinybėje, lemties skirtą vietą mums gyventi ir kurti, jei vadinamės mąstančiais žmonėmis tarp kitų gyvūnų rūšių. Visai nesusireikšmindamas galiu pasakyti: esu pakankamai tvirtas ir nepriklausomas, kol turiu gabalą žemės, ant kurios susirenčiau trobą, sodinu mišką, ganau karves, dirbu kitus žemės ūkio darbus. Ir taip kasdien. Be išeiginių dienų, be švenčių, be atostogų, be atlyginimo pinigais. Man, asmeniškai, tie velnio ženklai - pinigai gali būti naikinami, o aš išgyvensiu be jokių sunkmečių, be krizių, kol vaikštau Lietuvos žeme, kol man saulės neužstoja koks nors radioaktyvus debesis... Kodėl negalima prekiauti žeme? Žemės padaugėti negali, nes tai...

Nuolatinis iškrypimų ir palaido gyvenimo būdo propagandos skverbimasis į visuomenės sąmonę, deja, jau tampa norma, ir netgi vis labiau įsigali. Jei pamenate, prieš keletą (galbūt 5-7) metų panašios rašliavos būdavo įmetamos neva juokais, atsargiai, lyg saugantis neigiamos visuomenės reakcijos. Pripratinus skaitytoją prie tokio lygmens, vėliau pereinama prie kito, jau kategoriškesnio – iškrypimai ir ištvirkėliškas gyvenimo būdas iliustruojamas vis gausesniais „realiais“ pavyzdžiais iš „pažangių vakariečių“ gyvenimo, amoraliam elgesiui propagandiniame straipsnyje jau priskiriama teigiama ar bent jau neutrali samprata. Dar vėliau, skaitytojui pripratus prie šio „antibiotiko“, kartelė keliama gerokai aukščiau – iškrypėliškas gyvenimo būdas ir ištvirkimai pateikiami tik teigiamoje plotmėje, kaip progresyvus...

Legenda pasakoja, kad kartą medžiodamas girioje Kauno apylinkėse LDK didikas Kristupas Zigmantas Pacas, vėliau tapęs kancleriu, pamatęs elnią su tarp ragų švytinčiu kryžiumi. Pamanęs, kad tai Dievo ženklas, nusprendė Pažaislyje pastatyti vienuolyną. Ansamblį suprojektavo italų architektas Džiovanis Batista Fredianis. Tiek bažnyčia, tiek vienuolynas išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Iš Italijos pakviesti, Lietuvoje iki tol nedirbę meistrai atnešė pačias naujausias dar nematytas meno madas. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Stiuko lipdybos, tapybos ir marmuro derinimas puošiant...

Straipsniuose, atspausdintuose „Respublika" 2010 m. birželio 29 d. „Brangios dujos neišblaivo valdžios", taip pat „Vakaro žinios" 2010 birželio 30 d. „Kūrenant biokuru šiluma Vilniuje atpigtų 15 proc.", bandoma įtikinti vilniečius ir miesto tarybos narius, kad būtina šilumos ūkio nuomos sutartį pratęsti dar 20-iai metų. Veikianti sutartis galioja iki 2017 metų. Antraip, Prancūzijos kompanija „Dalkia" gąsdina neinvestuosianti iki 2015 metų 670 mln. litų į biokuro deginimą bei taršos mažinimą. Dienraščio „Respublika" žurnalistas V. Užusienis nurodo, kad Prancūzijos investicijoms ypač priešinasi rusiškų...