Iškart noriu visiems prisipažinti. Nesu HOMOFOBAS. Nesu nusistatęs prieš. Jeigu jūs tikrai mylit kitą žmogų, mylėkit. Tai Jūsų pasirinkimas. Ir prašau šitą straipsnį bandyti suvokti logiškai mąstant. Nesivelkim į emocijas, nuostatas. O tiesiog pagalvokim realiai. Moksliškai. Žmogiškai. Bet noriu daugumą gėjų arba lesbiečių pavadinti: Jūs egocentriški, rėkiantys HETEROFOBAI. (atsiprašau tų kurie tokie nera. Bet situacija pasaulyje suformavo mano nuomonę apie Jus. Pradėti reikėtų nuo to. Jog vis dėl to, normalu yra Vyro ir moters santykiai. Nes taip yra sukurta gamtos. Nes taip gimsta vaikai. Taip buvo per amžius. ir realiai - juk taip turi būti. argi ne? Bet pasitaiko išimčių...

Visas naujienas apie tai, kad muzikos leidėjai ar kino platintojai nutraukė skaitmeninių kūrinių su DRM (skaitmeninėmis autorių teisių apsaugos priemonėmis) pardavimą, reikėtų vertinti labai skeptiškai. Matydami, kad publikos simpatijos akivaizdžiai krypsta į nevaržomos užraktais informacijos pusę, pardvėjai iš pradžių labai aktyviai priešinosi (pamenate istoriją apie Sony sąmoningai platintą Trojan programą muzikiniuose CD?), o pastaruoju metu ėmė tiesiog masiškai „kapituliuoti“, prisiekdami daugiau tokių nenaudoti. Tačiau apsaugos sistemas kuriančios firmos nebankrutuoja, o muzikos ir filmų platintojų akcininkai irgi triukšmo nekelia. Ar firmos rado tinkamą joms DRM pakaitalą? Žinoma! - Tai jau seniai visiems pažįstamas ženklinimas be specialios įrangos nematomais, negirdimais ir neaptinkamais...

Prieš kurį laiką buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sukvietė menininkus, kultūrininkus į Vilniaus miesto rotušę ir pristatė Guggenheimo muziejaus filialo Vilniuje idėją. Tada vykusiose diskusijose menininkai nepritarė šio muziejaus statybos planams, ypač kai išgirdo iš buvusio mero, kad muziejus bus statomas iš miesto ir valstybės biudžeto lėšų ir gali kainuoti apie 300 milijonų. Susitikime dalyvavęs dailininkas Kazimieras Varnelis tada pasakė, kad jo, penkiasdešimt metų gyvenusio Amerikoje, paveikslas eksponuojamas Guggenheimo muziejuje, tačiau jis yra įsitikinęs, kad tokio muziejaus Lietuvai nereikia. Vilniuje daug kraujuojančių nacionalinio meno žaizdų, kuriomis pirmiausia reikia susirūpinti. Dauguma susitikime dalyvavusių ir kalbėjusių menininkų nepritarė Guggenheimo muziejaus statybai,...

Tuščiavidurės Žemės teorija teigia, jog mūsų planetos viduje yra tuščia erdvė, ir kad vidinis jos paviršius gal netgi galėtų būti tinkamas gyventi. Savo laiku šią idėją išpopuliarino nuotykinė literatūra, o dar vėliau ją pasigavo įvairios sąmokslo teorijos. Giliausi žmonių iškasti gręžiniai siekia tik apie 20km gylį, todėl tiesioginės informacijos apie Žemės struktūrą trūksta. Nepaisant to mokslinė visuomenė, remdamasi moderniomis planetų formavimosi ir geologijos mokslo žiniomis, tokią mintį atmeta. Tačiau pasaulyje išlieka nemažai šios sąmokslo teorijos šalininkų. Kiek ja tikėti - spręsti jums. Pagrindiniai video kalbančio žmogaus teiginiai, kuriais jis grindžia sąmokslo teorijos teisingumą, yra tai, jog pasaulyje "akivaizdžiai" bandoma nuslėpti...

Buvęs Vilniaus meras Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas greičiausiai neteks Jono Meko vizualių menų tarybos vadovo pareigų - tik kelių savaičių klausimas, kada tai įvyks. A. Zuokas pastaruoju metu yra dažnai puolamas dėl jo propaguojamo Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projekto. Valdančioji Vilniaus miesto koalicija neslepia neigiamo požiūrio į projektą ir gąsdina tuo, kad įgyvendindamas projektą Vilnius gali užsikrauti nepakeliamą finansinę naštą. Vilniaus vicemeras socialdemokratas Algirdas Paleckis palygino Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projektą su puota maro metu. Anot jo, negalima skirti 500 mln. litų panašiam projektui. Opozicijoje esantis A. Zuokas miesto valdžios veiksmus dėl galimo savo nušalinimo nuo pareigų komentavo nenoriai. "Tokių ketinimų...

Jonas Mekas: Jeigu Gugenheimo projektas pasidarys realybe, manau, Lietuvai tai bus labai didelis laimėjimas. Numatomos dvi funkcijos, kurias šitas muziejus-centras turės: Lietuva pamatys daugiau, kas dedasi pasauliniuose menuose. Arba dėjosi... Ir iš kitos pusės – per tą centrą, per Gugenheimą, ir Lietuvos menininkai bus pristatyti pasauliui. Dabar jei kokioje galerijoje ar muziejuje dabartiniai Lietuvos menininkai, skulptoriai ir rodomi – Vakarai važiuos čia pažiūrėt nebent Čiurlionio. Bet neis pažiūrėt kitų, nes jiems tai nelabai svarbu. Bet jeigu bus Gugenheimo muziejus, tai jie eis ir matys. Lietuvos menininkams atsidarys langas į pasaulį per šį Gugenheimo muziejų. Manyti, kad tai klaida, yra tiesiog...

Žmogus gali būti sekamas visur. Gatvėse ar aikštėse judėjimą fiksuoja filmavimo kameros. Darbe bosas gali pasiklausyti jūsų pokalbių, stebėti jūsų darbą kompiuteryje ir tikrinti elektroninius laiškus. Namuose į kompiuterius internetu laužiasi įvairaus plauko nusikaltėliai. Jūsų pašnekesių patalpose gali klausytis saugumo struktūros, įmontuodamos "blakę" ar dekoduodamos balsus pagal langų virpesius, suinteresuoti asmenys lengvai gali perimti pokalbius mobiliuoju telefonu ar susirašinėjimą, įskaitant ir jų turinį. Asmens buvimo vietą gali išduoti navigacinė įranga automobilyje, mobiliojo telefono ar mobiliojo interneto skleidžiamas signalas. Na, o atsiskaičius mokėjimo kortelėmis galima išsiaiškinti ir ką jūs perkate. Iš esmės slaptas sekimas šiandien nebėra tik filmų siužetas. Tokiuose filmuose,...

Apklausų duomenys aiškiai patvirtino, kad pastaruoju metu lenkų priešiškumas homoseksualistams stipriai padidėjo. Be abejonės, tai gėjų veikėjų kontrproduktyvios kampanijos rezultatas (aš sąmoningai atskiriu sampratas "gėjus" ir "homoseksualistas", kadangi "gėjiškumas" - tai tam tikras politinis homoseksualizmas, viena iš tradicinių kairuoliškos ideologijos lozungų panaudojimo krypčių). Patys jie nemato šiame kontrproduktyvume nieko blogo, o atvirkščiai, - noriai priskiria šį klausimą prie "lenkiškosios netolerancijos" įrodymų kolekcijos. Bet užtenka tik pagalvoti apie tai, ką nori eiliniam lenkui pasakyti šie visuomenės nuomonę įtakojantys gėjiškumo centrai. Tai visai ne "mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Mūsų kitoniškumas niekam negrąsina, dėl jo mes netampame blogesni už kitus...

Homoseksualizmo, gėjų tema niekad nesidomėjau. Tokios problemos man nebuvo aktualios, mat su vyriškos meilės geidžiančiais vyrais niekad nebuvau susidūręs piktuoju. „Akis į akį“ susitikdavau tik su neagresyviais, itin išsilavinusiais, tolerantiškais netradicinės orientacijos vyrais, kurie man apie savo polinkius niekad neužsimindavo. Jie puikiai žinojo, kad aš ne jų „klano“, todėl nesusilaukdavau jokių užuominų, nerodė jie man neapykantos, pagiežos, nepagarbos dėl to, kad nepritariu jų „polinkiams“. Kadaise su vienu žymiu homoseksualios orientacijos kino kritiku teko keletą dienų gyventi tame pačiame viešbučio numeryje, kai pačioje Atgimimo pradžioje su visa „Literatūros ir meno“ redakcija buvome išvykę į kelionę po Lenkiją. Kelios naktys, praleistos viešbutyje...

Į Kauną grįžęs buvęs skandalingai žlugusio koncerno EBSW vadovas Gintaras Petrikas išsamiame interviu dienraščiui L.T. papasakojo, kaip pabėgo į užsienį ir įkūrė ten verslą, ką patyrė sėdėdamas kalėjime ir kaip ketina paduoti Lietuvos valstybę į teismą. „Neturiu ko slėpti, nėra temos, kuria negalėčiau kalbėti“, – tariantis dėl interviu L.T. žurnalistui sakė praėjusį penktadienį į Kauną parvežtas G.Petrikas. Į susitikimą buvusio koncerno EBSW vadovo advokato Gintaro Černiausko biure G.Petrikas vakar atėjo sutartu laiku. Melsvi džinsai, laisvo stiliaus megztinis – garsiojo kauniečio išvaizda smarkiai skyrėsi nuo kadaise klestėjusio kostiumuoto verslininko. Sportiškas kūno sudėjimas bei raumeningos rankos išdavė, jog karatė ilgus metus praktikavęs...