Bijok ne gripo, o paracetamolio

Du trečdaliai visų apsinuodijusių – „netyčiukai“. Senyvi žmonės gali pamiršti, kad vaistus jau išgėrė, ir dozę pakartoti. Skaudžiausios yra vaikų, radusių ne vietoje paliktų vaistų, netektys. Tačiau ir tokių atvejų nedaug. Apsinuodija daugiausiai jauni, sąmoningi ir dar sklerozės nepažeisti žmonės, kurie, neturėdami laiko nueiti pas gydytoją, bando gydytis patys arba pagal draugų rekomendacijas.

Ne kartą rašyta, kad pats sau daktaru ir daktaras neturėtų būti: medicina ir farmakologija vystosi taip sparčiai, kad tik spėk sekti naujienas.

Užeiti į ant kiekvieno kampo dabar įsikūrusias vaistines provokuoja reklama, o jai atsispirti esame visiškai bejėgiai. Nori nenori, magija tokia galinga, kad mes energingai pildome savo namų vaistinėles visais paskutiniais farmakologijos stebuklais net neįtardami, kad komplektuojame nuodų saugyklą.

Senieji „kasdieniai“ vaistai didelių bėdų pridaryti negali, tačiau nauji, ypač tie, kurie malšina skausmą, sukelia nemažai problemų. Itin pavojingas yra paracetamolis.

Net 26 firmos gamina šį preparatą, skirtingi tik pavadinimai: eferalgamas, tailenolis, kalpolis, ferveksas, koldreksas, koldaktas, tera-flu ir kiti. Paracetamolis įeina į visus nuskausminamuosius ir į vaistus nuo gripo. Žmonės mano, kad jie skirtingi, geria ir vienus, ir kitus,o rezultatas – paracetamolio perdozavimas. Europoje ir Amerikoje šis preparatas užima pirmą vietą pagal mirtingumą apsinuodijus. Tais atvejais, kada dozė nemirtina, pakenkiamos kepenų funkcijos.

Vaistai iš įpročio

Sunkus apsinuodijimas vaistais – ne tik tada, kai pykina ir svaigsta galva. Greitoji pagalba dažnai atveža pacientą komos būsenos, esant kvėpavimo ir širdies kraujagyslių nepakankamumui, o tai, jei ištinka toksinis šokas, paprastai baigiasi mirtimi. Tokius baisius padarinius sukelia psichotropiniai vaistai. Kadangi šiais preparatais apsinuodijama dažniausiai, jie, kaip ir narkotikai, priskiriami prie vadinamųjų „socialinių nuodų“ grupės. Jų yra daugybė, jie stipriai veikia ir parduodami tik su receptu. Tačiau žinome, kad visada atsiranda draugų ir pažįstamų, per kuriuos galima gauti migdomųjų ir antidepresantų. Be jų daugelis nebegali gyventi, nes geria ne dėl ligos, o iš įpročio.

Labai dažnai nukenčia smarkiai „užgeriantys“. Pereiti į abstinencijos būseną gana sudėtinga. Vargšai „daugiadienininkai“ saujomis geria raminamuosius neturėdami supratimo apie dozę – kad tik „pamačytų“. Ir padeda taip, kad žmogus užmiega, bet … kažkodėl ilgai nepabunda.

Kodėl toksikologai negauna gėlių

Maždaug 30 procentų toksikologijos skyriaus pacientų nuodijasi sąmoningai. Norėdami nusižudyti, jie kartais praryja visus vaistinėlėje esančius vaistus, o tai dešimteriopai padidina mirties galimybę. Labai norint, galima nusižudyti ir vandeniu iš krano, jeigu jo išgersi iškart 10 litrų. Bet taip dažniausiai elgiasi sutrikusios psichikos žmonės.

Tačiau daugiausiai atsisveikinti su šiuo pasauliu trokšta ne psichikos ligoniai, o tie, kurių nervų sistema aktyvi ir įaudrinta. Rizikos grupei priklauso žurnalistai, gydytojai, mokytojai – daugiausiai humanitarinių pakraipų atstovai. Specialistų nuomone, darbas su žmonėmis labiausiai kenkia nervų sistemai. Neįkainojamas gyvybės suvokimas, būdingas kiekvienam jautresnės nervų sistemos žmogui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, dažnai dingsta. Staiga apima reaktyvinė būsena – ranka tiesiasi prie tablečių dėžutės. Todėl dažniausiai pirmoji paciento reakcija, kai jis atgaivinamas,– užsidengti akis iš gėdos ir kuo skubiau išbėgti iš palatos. Kokios ten gėlės – gėdos jausmas stipresnis nei padėkos.

Ką daryti?

Dar XVI amžiuje buvo žinoma, kad nuodus nuo vaistų skiria tik jų dozė. Ar niekada nepagalvojote, kodėl tabletės dažniausiai supakuotos po dešimt? Labai paprasta – skirtumas tarp vienos gydomosios dozės ir nuodingos – dešimt kartų. Tai nereiškia, kad žmogus, prarijęs dešimt tablečių, paliks šią ašarų pakalnę. Tačiau tikrai apsinuodys.

Šiandien viso pasaulio farmakologai sprendžia toksiškos dozės problemas. Juk paskutinio technikos žodžio prietaisuose yra „apsauga nuo kvailių“. To paties siekia ir farmakologai. Todėl 1995 metais JAV priimtas federalinis įstatymas, reikalaujantis, kad gamintojas viešai išbandytų kiekvieno naujo vaisto toksišką dozę. Neoficialiais duomenimis, savanoriškais „bandomaisiais triušiais“ būna studentai medikai: eksperimento kaina prilygsta vienerių metų mokesčio sumai medicinos koledže.

Mūsų reanimacijos palatos lovadienis valstybei kainuoja labai brangiai, o jūsų gyvybė apskritai neįkainojama. Kad „sutaupytume“, siūlome laikytis kelių nesudėtingų taisyklių:

Pirma.

Atidžiai skaitykite vaistų, parduodamų be recepto, anotacijas. Atkreipkite dėmesį į paracetamolio kiekį jo sudėtyje. Geriausia – prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus, pasitarkite su gydytoju.

Antra.

Nesigydykite patys. Nė vienas apsinuodijimas vaistais nepraeina be padarinių.

Trečia.

Įspėjame, kad apsinuodyti klofelinu buvo būdinga praėjusio šimtmečio pabaigoje, tačiau kriminaliniam pasauliui tai aktualu ir dabar.

Ketvirta.

Jeigu kartais išgėrėte didesnę dozę kokių nors vaistų arba jūsų savijauta primena apsinuodijimą – nesidrovėkite skambinti į greitąją pagalbą.

Views All Time
Views All Time
7595
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn