Apie patriotizmą
|

Apie patriotizmą

Tiesą sakant, gavęs kursinio darbo temą, sutrikau. Pačiam beveik nieko neišmanant apie patriotizmą tenka atskleisti dviejų bene žymiausių nepriklausomos tarpukario Lietuvos pedagogų Antano Maceinos ir Stasio Šalkauskio požiūrius šia tema, bei palyginti jų keliamas idėjas. Manau nereiktų vengti ir priešpastatyti šių šviesuolių minčių šių dienų realijoms, nes prieš penkiasdešimt metų pasakytos mintys gali būti, švelniai tariant, truputėlį “apkerpėjusios”. Na, bet arčiau prie reikalo. Stovint ant trečio tūkstantmečio slenksčio, kalbėti apie patriotizmą gali atrodyti mažų mažiausiai naivu. Vyrauja nuomonė, kuriai pritariu ir aš, kad ateinantis amžius bus tautų jungimosi ir kosmopolitizmo metas. Tam įvykti yra visos prielaidos. Po truputį nyksta kalbos barjerai, žmonės gali palyginti laisvai keisti savo gyvenamąją vietą, jie tampa mažiau priklausomi nuo religijos, abejingesni tautos istorijai. Nereikia pamiršti ir interneto, kuris jungia viso pasaulio piliečius, jiems net neišeinant iš namų. Visa tai menkina tautinio identiteto išlaikymo ir patriotizmo svarbą pasaulyje, kartu, žinoma, ir Lietuvoje.

Nenoras mokytis – šeimų ar vaikų problema?
|

Nenoras mokytis – šeimų ar vaikų problema?

Taigi didžiausias galvos skausmas – Pabradės globos namai, kuriuose gyvena tie jau minėti 8 vaikai iš Vilniaus rajono, kurie turi lankyti Pabradės 1-ąją vidurinę. Net penki iš jų – vienos šeimos, gyvenančios Avižienių kaime, Vilniaus rajone. Pabradės globos namų direktorės pavaduotoja ugdymui Irina Fišer skundėsi, kad girtuokliai tėvai bėglius priglaudžia, o seniūnijos, beje, viską mato, tačiau jokių priemonių nesiima. Tiesa, gaudyti bėglių visuomet einama kartu su seniūnijos atstovais, tačiau… Pavaduotoja prisimena, kad anksčiau tokius tėvus, nesirūpinančius vaikais, bausdavo. Dabar gi, atrodo, vaikų ateitimi labiausiai suinteresuota mokykla. O argi nemato seniūnija, kad vaikai dienas leidžia namuose? Įsivaizduokime, kaip turėtų jaustis globos namų darbuotojai, kai čia gyvenančius vaikus jie priversti dalytis su… jiems visiškai abejingais gimdytojais? Žmonėmis, kurie visas globos namų pastangas išmokyti ir išugdyti vaikus paverčia niekinėm.

Žmogus, parašęs “Principia Mathematica III”
|

Žmogus, parašęs “Principia Mathematica III”

Vaikystėje jis buvo vunderkindas, paskelbęs savo pirmąjį mokslinį straipsnį būdamas 15 metų. Dabar Stephenas Wolframas sakosi sukūręs visai naujo tipo mokslą, besiremiantį ne lygtimis, o paprastomis kompiuterių programomis. Tai drąsus tvirtinimas, tačiau jis paremtas 20 metų patirtimi, – dešimtį metų iš tų dvidešimties teko daug galvoti ir dirbti ilgas naktis, bet nieko neskelbti. Kiek ironiška, kad tam reikalinga intelektuali laisvė buvo nusipirkta už milijonus, uždirbtus sukūrus Mathematica – kompiuterinę programą, darančią sudėtingų matematinių problemų sprendimą prieinamą paprastiems mirtingiesiems. Dabar jam jau 41 metai ir jis intensyviai rengiasi pasirodyti viešumoje po visų tų metų darbo vaisiaus paskelbimo. Žurnale „New Scientist” yra paskelbtas pokalbis su Wolframu.