Teisė

Lyga yra įsitikinusi, kad apklausos rezultatai atitinka realią situaciją, ypatingai LR Administraciniuose Teismuose. Jos nuomone šie “Teismai” tėra priemonė, skirta pateisinti korupcinius Valstybės institucijų ar valdininkų sprendimus, ką ji gerai pajuto ,,savo kailiu”. Buitinių vartotojų sąjunga visiškai pritaria Lygos nuomonei. Jos nuomone situacija yra dar rimtesnė, kadangi kaip galima spręsti iš jaunų teisininkų, dirbančių valdžios įstaigose, elgesio ir teisės “mokslininkų” pasisakymų žiniasklaidos priemonėse, susidaro vaizdas, kad teisininkams LR Konstitucijos nuostatos –”valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”, “valstybė gina vartotojo interesus” ar tai nežinomos ar nesuvokiamos ar tiesiog neprieinamos? Kyla mintis, kad teisininkai gali būti specialiai ruošiami tam, kad galėtų, kaip dainuoja rusų šansonas Vili Tokarevas – “и тут я нанял пару адвокатов, они за денги могут черта оправдать “. Lietuviškai tai būtų– tam, kad už pinigus galėtų ir velnią išteisinti.

Šiandien Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjamas Dalios Budrevičienės ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš Krekenavos agrofirmos. Kartu su D. Budrevičiene byloje dalyvauja Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Jis, vykdydamas Instituto įsipareigojimą teikti pagalbą D. Budrevičienei, gina iš “Krekenavos agrofirmos” atleistos darbuotojos teises. Į posėdį atvyko D. Budrevičienė, jos advokatas Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, agrofirmos direktorius L.Grikšas ir liudytojai. Teismas turėjo nagrinėti ieškinį, kuriame ieškovė ir jos advokatas nurodė, kad ieškovė atleista iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka, tarsi padariusi darbo pareigų pažeidimą, o iš tikrųjų įsakyme kaltinama tuo, kad bendravo su žiniasklaida, kurioje neva skleidė prasimanymus, tuo, kad neva neteisėtai paėmė paramą iš Pilietinės visuomenės instituto ir tuo, kad neva atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo pačiu skleisdama prasimanymus, žeminančius įmonės vardą. Teismo buvo prašoma pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti išeitinę išmoką bei atlyginimą už priverstinę pravaikštą. D. Budevičienė neprašė grąžinti į darbą, nurodydama, kad nebus sudarytos sąlygos dirbti.

Sparčiai auga antstolių atliekamo faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa. Šios rūšies teisines paslaugas Lietuvos antstoliai teikia nuo 2003 metų, kai tapo privatūs. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta jau 596 kartus, o praėjusiais metais antstoliai surašė 1161 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, dar vadinamas “teisine fotografija”, yra labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo. Gyvenime būna situacijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia užfiksuoti kokį nors įvykį ar daikto būklę, savotiškai “sustabdyti” laiką. Todėl antstoliai kviečiami į statybų aikšteles, akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus ir daugybę kitų objektų, kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus. Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčių užsienio valstybių pavyzdžiai leidžia prognozuoti, kad ateityje faktų konstatavimas Lietuvoje dar labiau paplis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Olandijoje antstolių paslaugos – faktinių aplinkybių konstatavimas, dokumentų įteikimas, ikiteisminis skolų išieškojimas – sudaro 70 proc. visos antstolių veiklos ir tik 30 proc. jų veiklos yra priverstinis sprendimų vykdymas.

Vienas iš naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso autorių, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus tapo advokatų profesinės bendrijos partneriu. Jam, kartu su advokatu Gyčiu Kaminsku prisijungus prie advokatų kontoros „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ bei atsižvelgus į įstatymo pasikeitimus, keičiasi šios kontoros pavadinimas ir statusas. Nuo šiol buvusi advokatų kontora „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ tampa advokatų profesine bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“. Profesinės advokatų bendrijos partneriai taip pat yra Raimundas Jurevičius ir Gintaras Balčiūnas. Pastarasis taip pat buvo teisingumo ministru.

Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą aktas skelbia: „Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“ Remiantis šia nuostata, Lietuvai tapo privalomas ir 2000 metų Tarybos Reglamentas Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, kitaip žinomas kaip „Briuselio Reglamentas“, kuriuo buvo transformuota į Bendrijų instrumentą 1968 metais tarp tuometinių Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) narių sudaryta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose (šiuo metų Konvencija galioja tik Danijos atžvilgiu).

Kada nėra išreiškiama tik vaizduojama, kad sutartis sudaroma, tačiau teisės ir įsipareigojimai neprisiimami. Sutartis negalioja nuo pat sudarymo momento. Apsimestinės sudaromos, kada viena sutartimi siekiama pridengti kitą sutartį. Apsimestine sutartimi pridengiama tikroji sutartis (pvz. vietoj dovanojimo sudaroma pirkimo-pardavimo). Sudaromos, siekiant pažeisti įstatymą.

Teisės, kaip religijos, samprata artima teisės – nepasiekiamos idėjos sampratai. Ir vienoje ir kitoje teisės pobūdis – idealistinis, pirmuoju atveju teisė saugo visuomenės idealus, antruoju teisė pati yra amžinai siektinas idealas. Veikiančiajai teisei priešpastatoma idealioji teisė, nes ji pasiekiama žmogaus prigimtyje esančiu sugebėjimu kritikuoti ir siekti teisingumo idealo. Dar senovės Graikijoje buvo skiriami dalykai, laikomi teisingais dėl įstatymų reikalavimo ir dalykai laikomi teisingais iš prigimties. Idealioji nerašytoji teisė graikams buvo aukštesnė už oficialiai veikiančią. Romėnai idealiąją teisę vadino prigimtine teise.

Tai tyčinis kito asmens suklaidinimas dėl aplinkybių turinčių esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Svarbu, kad nebūtų apgaulės, nebūtų ir sutarties. Čia yra vienašalė restitucija ir pareiga nukentėjusiam atlyginti nuostolius.

Šioje sampratoje akcentuojamas teisės ir vienos iš visuomeninių normų sistemos – religijos, santykis. Šiuolaikinėje visuomenėje religija yra labai asmeniškas dalykas – jei nori tiki, jei nenori, netiki. Pažvelgus iš šalies susidaro įspūdis, jog religija yra kažkur šalia visuomenės gyvenimo, juolab, kad daugelis teisės sistemų į religiją tiesiogiai neatsižvelgia. Atskiram visuomenės individui religija gali būti reikšminga kaip asmeninis patyrimas, ekstaziškas nežinomos kilmės jausmas, kurį lydi nepaprasto netikrumo jausmas. Visuomenė stengiasi riboti kulminacinius išgyvenimus nukreipdama juos į tam specialiai skirtas aplinkas: bažnyčias, cerkves, klubus ir pan. Tokiose aplinkose susidaro religinės bendruomenės, atliekamos religinės apeigos. Religija tampa atsaku į esminius egzistencijos klausimus.

Sutarties pagrindu šalys įgyja teises ir pareigas. Paprastai būna aišku, bet kartais kyla keblumų. Gali būti skirtumų dėl sutarties sąlygų taikymo. Tai neaiškumai, kurie kyla dėl įvairių priežasčių (sąlygų), pvz., ginčo sprendimų būdų klausimai ir t.t. Tos sutarties spragos užpildomos įvairiai, taikant teisės normas, prekybos papročius, sąžiningumo principus ir t.t. Sutartyje gali būti ir dviprasmybių. Jas šalys gali suprasti skirtingai (pas mus draudžiama tik valiuta. Pvz., doleris – JAV, Kanados ir t.t.). Todėl reikia išsiaiškinti tikrąją reikšmę. Gali tekstas skirtis nuo tikrųjų šalies ketinimų. Kuo remtis aiškinant abejotinus turinius: ar tekstu, ar vidiniu šalies ketinimu.