Moterų elgesys

Savo įvaizdį sukūrusi moteris – visada nepakartojama, patraukli, žavi. Ji moka perteikti savo emocijas, kurti norimą bendravimo atmosferą, keisti savo ir aplinkinių nuotaiką. Kaip siekti profesinės karjeros ir tuo pat metu išlikti moterimi – įspūdinga ir paslaptinga? Kaip kasdien atrodyti šiek tiek kitokiai? Kaip būti įvairiai ir kartu atpažįstamai? Moteriškumo idealas – tai sąvoka, kurią kiekviena epocha pakoreguoja savaip. Tad kokia gi yra ideali šiuolaikinė moteris? Šiandienos pasaulis – sudėtingas, kintantis, kupinas begalės prieštaravimų. Todėl moteriai labai svarbu žinoti, kokiose situacijose ji jaučiasi tvirta, saugi, kūrybinga, o kokiose jai šiek tiek nejauku. Kokie dėsningumai tai lemia? Vienas iš jų, galbūt pats paprasčiausias – nusistovėjęs būdas prisitaikyti prie kasdienybės. Panašiose situacijose moteris paprastai visada elgiasi taip pat: linkusi šeimininkauti puls talkinti šeimininkei net atėjusi į svečius, o mėgstanti būti dėmesio centre stengsis atkreipti dėmesį į save visur – ir namuose, ir darbe, ir gatvėje. Tačiau skirtingos moterys toje pačioje situacijoje dažnai elgiasi visiškai skirtingai. Kas vienai labai paprasta, kitai kažkodėl neįmanoma, kas vienai malonu, kitą kažkodėl erzina ir pan. – pradedant drabužiais, baigiant koketavimu. Natūraliai, kaip žuvis vandenyje besijaučianti moteris staiga pasimeta: pasikeičia situacija, ir visų dėmesys nukrypsta į kitą, kurios dar ką tik, regis, niekas nė nepastebėjo.

Nepaisant didelio moralės nuosmukio, visuomenė tebeliko reikli moterims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pasileidėlė, kuri vartoja alkoholį, rūko ir ištvirkauja vienodai su vyrais, vertinama kaip neleistinas reiškinys ir gauna paleistuvės statusą. Dar tik prieš nepilną šimtą metų vaikinas buvo laikomas pagedusiu, jeigu jis, nesulaukęs aštuoniolikos metų, gėrinėjo svaigalus, rūkė ir lengvai keitė moteris. Carinėje Rusijoje dar griežčiau buvo žiūrima į moteris. Pagedusiomis laikė netgi tas, kurioms nepasisekė su pirmosiomis vedybomis. Išsiskyrusių niekas neėmė į žmonas. Toks priekabumas nebuvo tuščia mūsų senolių užgaida ir išsidarinėjimas, bet apsauga nuo nepilnaverčių palikuonių. Vyrams reikalavimai – tiek fiziniai, tiek moraliniai – nebuvo tokie griežti, nes jų rolė vaikų atsiradimo procese ne tokia svarbi. Juk ne jie, o moterys išnešioja vaisių ir tiesiogiai įtakoja jo kokybę. Todėl visuomenė moteriai, kaip būsimai motinai, kelia padidintus reikalavimus. Tačiau dauguma gražiosios lyties atstovių tai vertina kaip diskriminaciją savo atžvilgiu, nesuprasdamos koks pavojus gresia joms ir jų būsimiems vaikams, vyrams ir moterims taikant vienodus standartus. Kai moteris pažeidinėja jai priskirtas moralines normas, ji tuo pačiu į patologinę pusę keičia aplinką – fiziologiniame ir informaciniame-energetiniame lygyje, kurioje vystysis būsimasis vaikas.

Revoliucinis požiūris į seksą beveik panaikino vyrų ir moterų elgesio skirtumus. Tai rodo ilgalaikis lyčių elgesio per pastaruosius 60 metų tyrimas, rašoma “The Times”. Tyrinėtojai tvirtina, jog tai atsitiko todėl, kad pasikeitė moterų seksualinė patirtis ir požiūris į seksą. Vyrų – beveik nekito nuo 1940 metų. Keturis kartus padaugėjo paauglių merginų, gyvenančių aktyvų seksualinį gyvenimą. Merginos vidutiniškai ketveriais metais anksčiau praranda nekaltybę. Smarkiai sumažėjo moterų, jaučiančių su seksu susijusią kaltę. Kardinaliai pasikeitė požiūris į ikivedybinį seksą: palyginti su 1940 metais, dabar šiek tiek daugiau vyrų nei moterų neigiamai vertina seksą prieš pirmąją vedybinę naktį. Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Džina Tvendž, vadovavusi tyrimui, sakė: “Šeštojo ir septintojo dešimtmečių vyrus ir moteris skyrė praraja. Dabar lyčių skirtumo beveik neliko. Nors septintasis dešimtmetis vadinamas seksualinės revoliucijos periodu, iš tiesų tai buvo tik pradžia”. Nors tyrimas buvo atliktas Amerikoje, tokios tendencijos, kaip socialinė lygybė ir prieinama kontracepcija, taip pat būdingos ir Didžiajai Britanijai. Buvo išnagrinėti 530 sociologinių tyrimų, atliktų 1943-1999 metais, rezultatai. Juose dalyvavo 270 tūkstančių žmonių. Išaiškinta, kad šeštąjį dešimtmetį tik 13 proc. paauglių mergaičių prisipažino gyvenančios seksualinį gyvenimą, berniukų – daugiau nei 60 proc.

Aš negaliu skųstis savo kartos vyriškais elgesio modeliais. Išties, jie padėjo mums užaugti geresniais žmonėmis. Ir, jei kieno nors rūsyje, pusrūsyje, mokyklos sporto salėje o gal ir kambaryje kabėjo toks (arba šitoks, o gal net šitoks) plakatas, mane, be abejonės, supras. Todėl susimąsčiau: vyrams lyg ir pasisekė. O kaipgi su elgesio modeliais moterimis? Todėl, neatsižvelgdamas į kartas, geografinę erdvę, kilmę bei prigimtį, sudariau nedidelį sąrašą kick ass mergaičių ir moterų, kurios pasauliui praneša svarbią žinią. Ir pasimokyti iš jų yra ko. Pepė Ilgakojinė. Kuo įkvėpė? Atsitiktinis praeivis pasakys: po velnių, mergaitė gali pakelti arklį! Taip, sutikčiau, jog Pepė būtų stipriausia pasaulio mergina. Ar netgi – labai savarankiška. Juk puikiai augo be šeimos, turėjo nuostabių draugų ir sugebėjo niekam nepasiduoti… Bet labiausiai Pepė įkvėpė, jog didžiavosi tuo, kuo yra, kaip gyvena, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Kitaip tariant, Pepė išmokė tikėti ir bekompromisiškai ginti savo gyvenimo būdą. Karjera Rizikos valdymo tarnybos „Swedbank“ vadovė. Prieš tai – „IKEA“ pardavimų vadovė. Dar anksčiau vadovavo „SAS“ atstovybėms Lietuvoje ir Latvijoje. Ką veikia dabar? Veikiausiai, savaitgalį leidžia namie, rūko ir skaito „Svenska Dagbladet“, kol vyras su dviem rausvaplaukiais anūkais išdykauja parke. Sykiu spjauna į veidą toms pasaulio dalims, kur moterys nesugebėjo išsikovoti teisės šitaip gyventi.

Lietuvoje moterys sudaro 54% rinkėjų. Jeigu moterys balsuotų vieningai, jų balsai nulemtų rinkimų rezultatus. Nuo ko priklauso, už kurią partiją moterys balsuoja: ar nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietovės, ar nuo politinių pažiūrų? Ar skiriasi moterų ir vyrų polinės pažiūros bei jų balsavimas?
Klasikinės politinės teorijos atstovai teigia, kad moterys yra konservatyvesnės už vyrus, daugiau linkusios remti ir balsuoti už konservatyviąsias partijas (Lipset, 1981). Tai ypač būdinga katalikiškoms šalims. Taip buvo įprasta galvoti. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi, daugelyje šalių moterys daugiau remia kairąsias partijas ir jų kandidatus. De Vaus ir McAllister (1989) išnagrinėjo 11 Vakarų šalių porinkiminių apklausų rezultatus, ir nustatė, kad 10-ties šalių moterys yra daugiau dešiniųjų pažiūrų nei vyrai. Tik Australijoje moterys yra kairesnių pažiūrų nei vyrai. Pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys moterų konservatyvumą: religingumas ir nedalyvavimas darbo rinkoje (t.y. buvimas namų šeimininke). Kadangi Vakarų šalyse vis daugiau moterų įsijungia į darbo rinką ir vis mažėja religijos įtaka, skirtumas tarp vyrų ir moterų pažiūrų mažėja. Išnagrinėję atskirų socialinių demografinių grupių politines pažiūras, autoriai daro išvadą, kad vienodai nereligingos, su vyrais dirbančios (o dar labiau studentės, bedarbės ir pensininkės) moterys yra kairesnių politinių pažiūrų nei vyrai.

Jis – veiklus, ji – agresyvi. Jis atidus detalėms, ji – priekabi. Jis netenka kantrybės, o ji – kalė. Kai jis prislėgtas, visiems dera vaikščioti ant pirštų galų; kai ji blogos nuotaikos – greičiausiai jai mėnesinės. Jis dirba, kol baigia; ji nežino, kada sustoti. Jis pasitiki savimi, ji – arogantiška. Jis tvirtas, ji – beširdė. Jis turi savo nuomonę, ji – užsispyrusi. Jis daug patyręs gyvenime, ji daug ko mačiusi. Jis moka gerti, ji – girtuoklė. Jis nebijo reikšti savo minčių, ji – plepi. Jis uoliai naudojasi valdžia, ji – pamišusi dėl valdžios. Jis neplepa be reikalo, ji – slapukė. Jis greitai priima sprendimus, ji – impulsyvi. Jis – griežtas vadovas; su ja neįmanoma dirbti. Jis kopė karjeros laiptais; ji darė karjerą lovoje… Ir taip toliau. Šie pusiau humoristiniai palyginimai aiškiai rodo, kokiais skirtingais kriterijais vertinamas tas pats vyrų ir moterų elgesys. Dar sovietmečio apologetai deklaravo lyčių lygybę, dailiąją lytį sodino į traktorius, o Leninas sakė, jog valstybę gali valdyt ir virėja. Tačiau ir šiandien, išlaisvėję dvasia, aiškiai regime, jog moterys tebelaikomos “antrąja lytimi”. Kiek bediskutuotume apie vyrų ir moterų lygiateisiškumą, jos skundžiasi karjeros sunkumais, darbdavių nuvertinimu ir sutuoktinių žeminimu.

Mokslininkai sužinojo, kada moterys labiausiai linkusios duoti savo telefono numerį gatvėje jas užkalbinusiems simpatiškiems vyrams. Jei vaikino bandymas užkalbinti atsitiktinai sutiktą patrauklią merginą nedavė norimų rezultatų, veikiausiai jis bus pasirinkęs netinkamą laiką. Psichologų atlikti eksperimentai atskleidė, kad moterys nesąmoningai linkusios duoti savo telefono numerį nepažįstamiems vyrams tada, kai yra didžiausia tikimybė pastoti, skelbia „New Scientist“. Pietų Bretanės universiteto (Prancūzija) mokslininkai savo tyrimams pasitelkė būrelį patrauklios išvaizdos vaikinų, kurie turėjo kalbinti gatvėje sutiktas moteris. Psichologai siekė eksperimentiškai patikrinti, ar vaisingumas daro įtaką moterų polinkiui priimti vyrų pasiūlymus. Iki šiol atlikti tyrimai liudija, kad vaisingomis dienomis moterys labiau reaguoja į vyrų balsus, veidus bei kvapus, tačiau kol kas niekas nebandė patikrinti natūralių tokio efekto pasekmių, sakė tyrimui vadovavęs Pietų Bretanės universiteto profesorius Nicolas Guéguenas. „Vykdant tokius tyrimus nebuvo nagrinėjami moterų elgesio pokyčiai. Tai pirmoji studija, kuria bandoma išsiaiškinti menstruacinio ciklo įtaką reaguojant į vyrų meilikavimą realiame socialiniame kontekste, o ne laboratorijoje“, – pabrėžė jis. Prancūzų psichologai eksperimentui parinko 5 išvaizdžius dvidešimtmečius, kurie savo ruožtu 28 moterų buvo pripažinti patraukliausiais ir atrinkti iš kur kas didesnio pretendentų būrio.

Danų laikraštis „Ekstra-bladet“ atliko didžiulį tyrimą tam, kad išsiaiškintų, kokie priešingos lyties atstovų bruožai labiausiai nervina vyrus ir moteris. Laikraščio skaitytojai elektroniniu paštu rašė, kas labiausiai juos nervina priešingos lyties asmenų elgesyje. Vėliau iš šių pasiūlymų buvo sudarytas sąrašas ir paprašyta skaitytojų balsuoti už tai, kokie priešingos lyties atstovų bruožai, jų manymu, yra patys nepatraukliausi. Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai: Isteriškumas. Moterų polinkis kelti skandalus dėl niekų erzina 40 proc. apklaustų vyrų. Polinkis reguliuoti vyrų gyvenimą. 12 proc. vyrų prisipažino negalintys pakęsti, kai moterys bando nurodinėti, kada ir kiek laiko jie gali skirti alaus išgėrimui, sporto varžybų stebėjimui, drybsojimui prie televizoriaus arba susitikimams su draugais. Vonioje keliama netvarka. 11 proc. vyrų pyksta, kai moterys naudoja jų vonios spintelėje rastus vatos tamponus arba kai išsimaudžiusios palieka savo plaukus ant vandens nutekėjimo angos grotelių. Plepumas. Tai, kad moterys mėgsta plepėti kada nereikia, pavyzdžiui, sekso ar įdomaus filmo metu, erzina 8 proc. vyrų. Apsikrovimas daiktais. 7 procentus vyrų nervina, kai namuose pilna, jų manymu, ne itin reikalingų daiktų, pavyzdžiui, papuošalų, batų, kosmetikos ar vazelių. Per didelis plaukuotumas. Plaukais apžėlusi moters apatinė kūno dalis, panosė arba rankos nepatinka 6 proc. vyrų.

Moterų vidurinio amžiaus krizė taip pat turi savitumus. Beveik trečdalio moterų keturiasdešimtmetis prasideda kartu su vaikų atsiskyrimu nuo šeimos. Vidurinio amžiaus moters motyvacinės struktūros analizė rodo gyvenimo tikslų, nuostatų ir vertybių pokyčius. Šie pokyčiai visų pirma yra susiję su šeimos ciklu. O taip pat su profesinio kelio etapais. Moteris, kuri atidėlioja vaiko gimimą iki keturiasdešimties metų, dažniausiai taip daro dėl noro kopti karjeros laiptais. Moteris, anksti ištekėjusi ir gimdžiusi vaikus jauna, dabar įgija daug laisvo laiko – vaikai jau užaugo, atsistojo ant kojų – ji gali užsiimti savimi, savo tobulėjimu asmeninėj ir profesinėje srityse. Amžiaus pokyčiai nėra tokie svarbūs veiksniai moters motyvacinėje struktūroje, kaip šeima ir darbas. Tačiau jie yra kur kas labiau reikšmingi moterims, negu vyrams. Moteris kur kas stipriau nei vyras reaguoja į senėjimą. Todėl vienas pagrindinių daugumos keturiasdešimties sulaukusių moterų poreikių – patrauklumo išsaugojimas, fizinės formos palaikymas. Kaip ir kitos amžiaus tarpsnių krizės, vidurinio amžiaus krizė yra lydima depresyvumo. Tai gali pasireikšti sumažėjusiu interesu visiems gyvenimo įvykiams, sumažėjusiu malonumo jausmu, apatija. Moteris gali jausti nuolatinį nuovargį ir energijos kritimą. Tuomet tenka prisiverčiant eiti į darbą arba rūpintis namais per prievartą. Dažnai pasitaiko pergyvenimų, kad “esu niekam tikusi” arba “bejėgiška”.