Staigmena

3 staigmenos, kurios šias Velykas pavers nepamirštama, įspūdinga ir linksma švente. Kartais tradicijos šiek tiek pabosta, o kartais jų tiesiog nebeužtenka, kad šventė išties būtų įspūdinga ir smagi. Na, o kiekvienas renginių organizatorius jums patvirtins: šventė be „programos vinies“, be ko nors ypatingo, įspūdingo ir netikėto – ne šventė, o tik paprastas pasisėdėjimas. Norite, kad ši Velykų šventė jūsų vaikams įsimintų ilgam? Tikrai nesiūlysime šeimyninių pusryčių paįvairinti fejerverku. Tačiau širdžiai mielą staigmena nudžiuginti artimuosius tikrai galite! 1 staigmena: Marginti bus paprasčiau! Vaikai nekantraudami laukia kiaušinių marginimo proceso. Artėjant Velykoms visi tik ir kalba apie margučius, kaip smagu juos marginti, piešti, margiausiais raštais išrašinėti. Tik visi žinome: neretai šią smagią pramogą sugadina aibė nesklandumų. Patogiu flomasteriu pripratusiai piešti mažai rankutei dar pernelyg sudėtinga raityti gražius raštus karštu vašku. Procesas, kai kiaušinis tik įmerkiamas į dažus ir ištraukiamas, pakankamai nuobodus ir pasyvus. Na, o modernusis kiaušinio apklijavimas specialiais lipdukais apskritai nesuteikia nė menkiausios progos pasireikšti fantazijai. Ar galima vis dėlto šį velykinio dekoravimo procesą kaip nors ir supaprastinti, ir paįvairinti? Žinoma! Tiesiog šioms Velykoms drauge su vaiku išmarginkite ne tik paprastų kiaušinių, bet ir pačių išsikeptų sausainukų!

Antrojo pasaulinio karo pradžioje analitinės psichologijos kūrėjas Karlas Gustavas Jungas rašė, kad nacizmo įsigalėjimas Vokietijoje jam nebuvo staigmena. Jis tiesiog žinojo vokiečių sapnus. Būtų sunku atspėti, ką dabar sapnuoja lietuviai, tačiau K. G. Jungo atrastąją kolektyvinę pasąmonę galima patyrinėti per malonumus. Nekyla abejonių, jog malonumai būna dideli ir maži. Pradėkime nuo didžiųjų. Išsilavinę (o gal dvasingi?) kanadiečiai niekina ledo ritulį, anglai – futbolą, japonai – sumo, italai – mafiją, lietuviai – krepšinį. Tačiau visi be išimties nepriklausomai nuo baigtų mokslų dievina gerą maistą, seksą ir pramogas. Ši „valiuta” universali, nors ne visada pripažįstama. Išsilavinimas arba efemerinis dvasingumas kiša koją ir, prakalbus apie malonumus, dvasingieji pradeda mekenti apie jiems patiems sunkiai suvokiamas dvasines patirtis. Bet tuščios jų kalbos. Giliau pakapstęs vis vien rasi kažką, kas nė iš tolo neprimins dangiškosios manos. Atskiriems žmogaus gyvenimo laikotarpiams būdingi savi malonumai ir sava „valiuta”. Paaugliams – draugystė, jaunimui – meilė, suaugėliams – šlovė ir pripažinimas, o seniams rūpi pinigai ir gyvenimas anapus. Tačiau dingojas man, kad visi išvardyti dalykai yra niekis, palyginti su tikraisiais, ne kiekvieno nosiai pasiekiamais malonumais…. Paklausite kokiais? Didžioji bėda yra ta, kad jie veik nepasiduoda apsakomi.